« Atgal

Nauja virtuali paroda „Ženklai iš knygų“

Sakoma, kad knygos specialistams, istorikams įdomiausios yra tos knygos, kuriose galima rasti įvairių ženklų: įrašų, dedikacijų, pastabų, bilietėlių ar popierėlių. Visos šios detalės byloja apie buvusį knygos savininką. Pasirodo, visai nieko tokio yra palikti savo žymę knygoje - ateities kartoms bus smalsu patyrinėti.

 

Egzistuoja ir specialūs, tikslingai knygoms sukurti ženklai, kurių pats pavadinimas sako „iš knygų". Ekslibrisas (lot. ex libris – iš knygų) yra knygos ženklas, žymintis jos savininką. Tai nedidelis tiražuojamas lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje. Jame dažniausiai būna savininko vardas ar inicialai ir piešinys (herbas, emblema, ornamentinė ar šifrinė kompozicija). Kai kada ekslibrisais vadinami ir tiesiog knygos savininką nurodantys įrašai, spaudai.

 

Noras pažymėti, išskirti savo knygą yra labai senas. „Seniausiu knygos ženklu laikoma fajansinė plokštelė (jos dydis 62×38) rasta su papiruso ritiniu. Įrašas plokštelėje nurodo šio papiruso savininką – Egipto faraoną Amenchotepą III (Amenofisą, mirė apie 1377 pr m.e.) ir jo žmoną Teję. Plokštelė saugoma Britų muziejuje Londone." (V. Kisarauskas. Lietuvių ekslibrisas. Vilnius, 1991).

 

Europoje plintant rankraštinėms knygoms, jose būdavo piešiami savininkų herbai. XV amžiuje išradus knygų spausdinimą, knygų gaminimas stipriai atpigo ir procesas pagreitėjo. Taigi knygos ėmė sklisti plačiau, ėmė rastis privačios turtingųjų bibliotekos. Kartu padidėjo poreikis žymėti knygos nuosavybę, knygos priklausymą tam tikrai privačiai bibliotekai. 

 

Ekslibrisas atsirado Vokietijoje XV amžiuje. Ten pat atsirado ir savita ekslibriso atmaina: superekslibrisas. Tai atspaudas knygos viršelyje arba nugarėlėje, dažnai spalvotas, paauksuotas, įspaustas metalo spaudais. Paprastai sudarytas iš knygos savininko herbo arba jo motyvų ir monogramos piešinio. Superekslibrisas buvo ypač populiarus ir Lietuvoje: XVI–XVIII amžiuje intensyvėjant knygų leidybai, daugėjo bibliotekų ir įvairių knygos ženklų. Šis laikotarpis išsiskiria tiek superekslibrisų, tiek ekslibrisų gausumu. 

 

Seniausiuoju lietuvių knygos ženklu laikomas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1467–1548) bibliotekai sukurtas superekslibrisas su plokštelėje įrėžtais 1518 metais. XIX a. superekslibriso populiarumas ėmė nykti.

 

Seniausias ekslibrisas, darytas Lietuvoje – 1671 m. vario raižinys su lotynišku užrašu didiko B. Radvilos knygoms. O pirmuoju lietuvišku ekslibrisu laikomas XIX a. pab. ar XX a. pr. nežinomo autoriaus sukurtas ekslibrisas J. Tumui – Vaižgantui. J. Tumas – Vaižgantas labai mėgo ir vertino knygas, jas kolekcionavo ir turėjo sukaupęs didžiulę, apie 4 tūkst. leidinių asmeninę biblioteką. Nuo 1899 m. turėjo savo asmeninės bibliotekos antspaudą „Kunigo Juozo Tumo kningynas", vėliau – ekslibrisus.

 

„Egzistavęs įvairiais pavidalais, pradedant heraldinėmis kompozicijomis, baigiant užkeikimais, jis turėjo konkrečią utilitarinę paskirtį: informuoti apie knygos savininką, sergėti ją nuo ilgapirščių ir pan., t. y. išsaugoti knygą jos turėtojui" (menotyrininkė I.Pleikienė, „Šiuolaikinis ekslibrisas – lietuvių dailės langas į pasaulį", XXVII knygos mėgėjų metraštis. 2004 m., T. 3). Taigi, pirminė ekslibriso funkcija buvo gana praktiška: išsaugoti knygą jos turėtojui. Tačiau per ilgą savo raidos kelią ekslibrisas ėmė tarnauti kaip vizitinė kortelė, kurioje dailininkai įkūnydavo savo moderniausias idėjas, turtindami dailės palikimą. Knygos ženkluose atsispindi žmonių pasaulėžiūra, papročiai, tradicijos, kūrėjų meniniai stiliai, jų kaita ir niuansai, dailininkų individualybė, dailės srovės ir kryptys.

 

Ekslibrisas, mažytis grafikos ženklas knygose, turi didesnę galią nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – jis tarsi atveria langą į jo kūrėjo ir jo savininko vidinį pasaulį. Iš simbolių ir užuominų lyg mozaikoje sudėliojamas vaizdas, sudėliojamas portretas. Taigi ekslibrisai perkopė savo pirminę funkciją, ir šiandien, kaip mažosios grafikos kūriniai, yra vertinami kolekcininkų, menotyrininkų, bibliofilų ar muziejininkų.

 

„Po mūsų ekslibrisai, šie mažyčiai knygos ženklai, saugos mūsų vardą, nešdami atminties naštą, it vaikai, kartu su knygomis pasklidę po pasaulį." (grafikas prof. Rimvydas Kepežinskas).

 

Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.


Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Šiuo metu muziejuje yra:

88855 / 140615 skaitmeniniai(-ių) objektai(-ų)

83875 / 224384 eksponatai(-ų)

Daugiau informacijos

(Žaliai pažymėti viešai
prieinami įrašai)