« Atgal

Virtualios parodos iš liaudies meno rinkinių

Lietuvos dailės muziejaus liaudies meno rinkinys – vienas didžiausių ir vertingiausių Lietuvoje. Jame sukaupta daugiau negu 25 tūkst. eksponatų, atspindinčių XIX a. pab.-XX a. Lietuvai, jos etnografiniams regionams būdingus liaudies amatus bei meninę kūrybą. Kviečiame aplankyti iš šio rinkinio eksponatų sukurtas virtualias parodas:

Prieverpstė
XIX a. II p.
Nežinomas drožėjas


Virtuali paroda „Prieverpstės" pristato verpimo ratelių detalių, skirtų verpiant pritvirtinti linų arba vilnos pluošto kuodelį, dekoravimą. Puošiant ir dekoruojant prieverpstes dažniausiai naudota saulės motyvai, segmentinės žvaigždės, pasitaiko stilizuotos augalijos ir gyvūnijos. Skirtinguose Lietuvos regionuose kitokiais raštais margintos puošniausios verpimo ratelių dalys senovėje turėjo ir simbolinę prasmę, kartais jos dovanotos kaip dovanos mylimosioms arba prieverpstėmis puošti namų interjerai.

Eiti į parodą

Kraitinė skrynia
XIX a. II p.
Nežinomas autorius


Paroda „Kraičio skrynios" kviečia apžiūrėti įvairių Lietuvos regionų amatininkų, kūrusių šiuos baldus, darbus. Kraičio skrynios, paplitusios visoje Lietuvoje, buvo reikšmingos lietuvių kultūriniam savitumui. Parodoje eksponuojama skirtingų Lietuvos regionų kraičio skrynios, skyrėsi skirtinguose regionuose.

Eiti į parodą

Angelas
XIX a. pab. - XX a. pr.
Nežinomas skulptorius


Trys virtualios parodos skirtos liaudies skulptūrai. Iš muziejuje saugomų liaudies meno rinkinių atrinktos angelų skulptūrėlės demonstruojamos parodoje „Angelai". Krikščionybėje angelai laikomi tarpininkais tarp Dievo ir žmogaus, neretai traktuojami kaip būtybės asmeniškai apsaugančios nuo nelaimių. Jie turi tiek dieviškų, tiek žmogiškų bruožų. Mene dažnai vaizduojami žmogiško pavidalo, vienplaukiai, vilkintys ilgą, klostėmis žemyn krentantį drabužį, basi arba avintys sandalus. Liaudies meistrai dažnai juos vaizduodavo ne atskirai, o kaip grupinių kompozicijų dalį.

Eiti į parodą

Pieta - Skausmingoji Dievo motina
XIX a. I ketv.
Nežinomas skulptorius


Paroda „Dievo Motina lietuvių liaudies mene" kviečia susipažinti su švenčiausios Mergelės Marijos įvaizdžiu lietuvių liaudies skulptūrėlėse. Liaudies skulptūroje išreikšti ne visi su Marija susiję siužetai, labiausiai išplėtoti – Išganytojo Motinos kančia Kryžiaus kelyje ir Skaisčiausiosios Mergelės Marijos garbinimas. Paroda atspindi ne tik liaudies skulptūros grožį, bet ir Švč. Mergelės Marijos reikšmę krikščioniškosios kultūros tradicijoje. Liaudies skulptūroje perteiktas Švč. Mergelės Marijos gyvenimas iškelia ją kaip Dievo gimimo žmoguje, tikrojo krikščioniškojo tikėjimo ir Bažnyčios simbolį.

Eiti į parodą

Šv. Jurgis ir karalaitė
XX a. I p.
Nežinomas skulptorius

Kita panašaus pobūdžio liaudies meno paroda „Šventas Jurgis lietuvių liaudies mene" vaizduoja antro Lietuvos globėjo (po švento Kazimiero), taip pat skautų, ūkininkų ir karių globėjo švento Jurgio įprasminimą lietuvių liaudies skulptūroje. Šv. Jurgis globoja karius, žemdirbius, ūkininkus, arkliaganius. Jis rūpinasi gyvuliais, ypač arkliais, juos saugo nuo visokių ligų, nelaimių, vilkų, vagių, blogų akių. Lietuvoje jo garbei skirtą šventę – Jurgines – valstiečiai sieja su pavasariniu gamtos atgimimu, pirmu po žiemos galvijų išginimu į laukus, pirmaisiais pavasario darbais. Paroda skirta visiems besidomintiems religinės tematikos liaudies menu.

Eiti į parodą

Sodas
Bronė Gricienė


Virtualioje parodoje „Šiaudų sodai" eksponuojami lietuvių šventiniai stalo papuošimai, kurie būdavo kabinami virš stalo per Kalėdas ar Velykas. Šiaudų sodas – tai iš šiaudų pynimo, lankstymo ir rišimo būdais sukurta įvairių formų dekoracija anksčiau turėjusi simbolinę paprotinę prasmę. Parodoje eksponuojama 11 šiaudų sodų padarytų įvairiose Lietuvos vietose – Vilniuje, Adutiškyje, Zarasuose, Merkinėje. Šiais laikais „Šiaudų sodų" pynimo tradicija vėl atgimsta, todėl parodą kviečiame pasižiūrėti ir tuos, kurie pina, ir tuos, kurie vertina.

Eiti į parodą

Lovatiesė
~1930 m.
Teklė Ivonytė


Regionų metams skirtoje parodoje „Saulės motyvai lietuvių audiniuose" surinkta lovatiesės ir rankšluosčiai su saulės motyvais. Įvairiuose Lietuvos regionuose saulės vaizdavimas skyrėsi: rytų aukštaičiai ir dzūkai ją vaizduoja šviesesnėmis spalvomis, žemaičiai – tamsesnėmis. Yra skirtumų ir simbolių pasirinkime. Dangaus šviesuliai daiktų ornamentikoje buvo vaizduojami įvairiais ženklais ir simboliais. Galbūt, šių audinių gimimą lėmė ne tik estetiniai sumetimai, bet ir gilesnės simbolinės prasmės. Ženklas arba raštas, perduodamas iš kartos į kartą, kartais gali pateikti daugiau informacijos, negu galima nusakyti žodžiais.

Eiti į parodą