Julius Čepėnas

Vardas Julius
Pavardė Čepėnas
Profesija tapytojas, dailininkas scenografas, mokytojas
Gimimo data 1925-04-12

Išsami biografija

Tapytojas, scenografas. Gimė 1925 m. balandžio 12 d. Kaune, mirė 2011 m. vasario 9 d. Kaune.
1941 m. įstojo į Kauno valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime.

1945–1948 m. tęsė scenografijos studijas Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, įgijo teatro pastatymų dailininko specialybę.
1948 m. dirbo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, 1948–1949 m. – Telšių žemaičių dramos teatre dailininku ir Kauno M. K. Čiurlionio muziejuje vyr. rinkinių saugotoju,1949–1953 m. – Kauno politechnikos instituto Architektūros fakulteto asistentu, 1953–1955 m. – Kauno apipavidalinimo kontoros vyriausiuoju dailininku, 1955–1960 m. – Kauno 13-osios vidurinės mokyklos piešimo mokytoju, 1960–1965 m. –  leidyklos „Šviesa” meniniu redaktoriumi, 1965-1970 m. Profsąjungų rūmų vaikų piešimo ratelio vadovu, 1965–1980 m. – redakcijos vedėju, 1980–1985 m. – J. Naujalio vidurinės meno mokyklos mokytoju.

Nuo 1964 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Nuo 1949 m. dalyvavo Kauno dailininkų, respublikinėse ir užsienio parodose (Gruzija). 1967 ir 2005 m. surengė asmenines parodas Kaune. 2015 m. pomirtinė tapybos paroda „Pasivaikščiojimai po senąjį Kauną“ surengta „Parko galerijoje“ bei  paroda „Neatrastas Julius Čepėnas (1925–2011)“, skirta 90-osioms gimimo metinėms, Kauno paveikslų galerijoje bei Birštone; 2017 m. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje tapybos paroda „Kelias“.
Kūrė scenografiją, įvairių žanrų tapybą, grafiką, vitražą, iliustravo knygas, piešė jų viršelius, plakatus, statinių projektus, piešiniuose dokumentavo lietuvių liaudies architektūrą ir baldus ekspedicijose po Lietuvą (1951–1952 atliko mokslinį lietuvių liaudies architektūros ir baldų tyrimą, rinkdamas medžiagą ekspedicijose įvairiuose Lietuvos regionuose, vadovas Kazys Šešelgis).

Kūriniuose dominavo realizmas su dekoratyvumo, teatrališkumo bruožais, impresionistinis šviesos virpėjimas persipina su siurrealizmo užuominomis. Žmonių figūros išilgintos, schematiškos, veidai sustingę, tarsi su kaukėmis. Ramus potėpis kaitomas su pastoziškai ekspresyviu. Sukūrė daug urbanistinių ir gamtos peizažų – nuo švelnių, lyriškų gamtovaizdžių iki egzotiškų, beveik dramatiškų užjūrio kraštų vaizdų. Anglimi atliktuose piešiniuose ir linoraižiniuose mėgo fiksuoti tuščias, vienišas miesto erdves, krantines, uostus, baržas, kitus industrinius  vaizdus.

Sukūrė plakatų, už kuriuos pelnė apdovanojimų: 1942 m. I plakato konkurse už plakatą „Motinos diena“; 1952 m. III premija respublikiniame politinio plakato konkurse už plakatą „Pasiekime žymaus derlingumo žemės ūkyje“ ir kt.

Sukūrė scenografiją C. Goldomi spektakliui „Juokingas nuotykis“ (1948) Žemaičių dramos teatre. 

Įvertinimas:

1985 m. LTSR kultūros ministerijos garbės raštas už kūrybinę ir pedagoginę veiklą,

1999 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje („Klaipėdos uoste“, 1968).

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.