Petronėlė Gerlikienė

Vardas Petronėlė
Pavardė Gerlikienė
Profesija tapytojas, tekstilininkas, tautodailininkas
Gimimo data 1905-06-19

Išsami biografija

Tautodailininkė (tapytoja, tekstilininkė). Gimė 1905 m. birželio 19 d. Čikagoje, mirė 1979 m. kovo 14 d. Vilniuje, palaidota Šilalėje.
1908 m. su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Mažrimų kaime (Šilalės vls.). 1972 m. persikėlė į Vilnių, 1976 m. pradėjo tapyti. Surengė parodų Lietuvoje (1977, 1980, 1985, 1997, 2001) ir užsienyje: Maskvoje (1977), Danijoje (1993).
Petronėlė Gerlikienė – viena žymiausių XX a. II p. lietuvių liaudies menininkių. Išsiuvinėjo 12 kilimų („Ąžuolas“ 1972, „Vyras ir moteris“ 1975, „Eglė žalčių karalienė“ 1976), nutapė apie 60 paveikslų („Laivas“ 1976, „Vyšnių skynimas“ 1976, „Kvietimas šokiui“ 1977, „Žiūrėjimas į saulę“, „Sopulingoji“, abu 1978). Lietuvos dailės muziejuje saugomi darbai: „Ąžuolų pjovimas“ (1978), „Jauna pati“ (1977), „Naujieji metai“ (1976) ir kt.
Monumentaliuose ir nepaprastai raiškios plastinės formos, apibendrinto, dekoratyvaus vaizdo spalvinguose kūriniuose atsispindi stiprios, dvasiškai gyvybingos asmenybės pasaulis; paveikslai simboliški, dailininkė vengia smulkmeniško pasakojimo, literatūriškumo, atsitiktinių detalių. P. Gerlikienei svetimas buitiškas, tikroviškas tradicinio kaimo su folkloro motyvais vaizdavimas. Tapyboje atsiskleidė stulbinantis P. Gerlikienės gebėjimas valdyti plokštumą, intuityviai derinti spalvas.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailės muziejaus dailininkų duomenų bazė, http://www.ldm.lt/LDMDailininkai/DBaze/Straipsniai/523.htm (žiūrėta 2011 12 27).

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 6, p. 598–599.

Lietuvos dailės muziejaus rinkinių informacinė sistema RIS (žiūrėta 2013 05 27).