Vytautas Banys

Vardas Vytautas
Pavardė Banys
Profesija grafikas, dailininkas monumentalistas, pedagogas
Gimimo data 1920-12-24

Išsami biografija

Grafikas, monumentalistas, pedagogas. Gimė 1920 m. gruodžio 24 d. Panevėžyje, mirė 1989 m. rugsėjo 27 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
1940–1947 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje pas Justiną Vienožinskį.

1944–1947 mokėsi monumentaliosios tapybos Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (įtaką darė Stasys Ušinskas).

1943–1944 m. dirbo įmonėje „Gibit komisariatas“ dailininku, 1945–1946 m. Kauno dailiųjų amatų mokykloje mokytoju, 1946–1950 m. dėstė Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1948 m. dirbo Valstybinėje enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykloje, nuo 1949 m. kaip dailininkas bendradarbiavo su Valstybine politinės ir mokslinės literatūros, vėliau su „Šviesos“ leidyklomis. 

1950 m. areštuotas už antisovietinę veiklą (už "antitarybinio turinio, šmeižiančius tarybinę tikrovę kūrinius" ), vykdytą 1943–1944 m., nuteistas 25 metams laisvės atėmimo pataisos darbų stovykloje, ištremtas į Vologdos sritį (Rusija), iki 1955 m. gyveno Baškirijos ASSR (reabilituotas po mirties). Grįžęs į Lietuvą 1956–1986 m. dėstė grafiką ir piešimą Kauno vidurinėje dailės mokykloje (dabar Kauno dailės gimnazija).

Nuo 1959 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1947 m. dalyvavo respublikinėse ir sąjunginėse dailės parodose. 2011 m. jo knygų grafika eksponuota tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje.
Kūrė vitražus, estampus, iliustravo knygas ir vadovėlius. Apipavidalino ir iliustravo per 300 knygų (S. Daukanto „Žemaičių pasakos“, 1950; E. M. Remarko „Laikas gyventi, laikas mirti“, 1957; V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, 1958; „Mano tėvelis buvo kalvelis“, 1961; P. Cvirkos „Lapės gudrumėliai“, 1964, perleista 2006 ir kt.). Knygų iliustracijoms būdingas realistinis piešinys, apibendrinta forma, aiški struktūra. 

Sukūrė portretų (M. Šeškevičienės, 1960; G. Kemzūros, 1960; V. Naujokaičio, 1960; V. Bielskio, 1960).

Per 20 metų sukūrė vitražus trylikai visuomeninių pastatų Kaune (Kačerginės mokyklai-internatui, 1964; Kauno alinei „Rambynas“, 1965), Mažeikiuose, Rokiškyje, Kėdai­niuose, Panevėžyje, Baisogaloje, Visagine (buv. Sniečkus), Tartu miesto muziejui (1967, Estija). Vitražuose dominuoja ornamentas, suderintas su atskirais augmenijos, gyvūnijos elementais, figūriniais akcentais ir vienijantis visas kūrinio dalis. 

1969 m. sukūrė Kauno miesto herbą, remdamasis Nepriklausomybės laikų miesto herbo pagrindu.

Kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus (M. Šeškevičienės, G. Kemzūros, V. Naujokaičio, V. Bielskio portretai), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.