Valerija Ostrauskienė

Vardas Valerija
Pavardė Ostrauskienė
Mergautinė pavardė Vanagaitė
Profesija tapytojas, dailininkas monumentalistas
Gimimo data 1927-10-29

Išsami biografija

Tapytoja, monumentalistė. Gimė 1927 m. spalio 29 d. Traupyje (Anykščių r.), mirė 1997 m. rugpjūčio 11 d. Kaune.

Mečislovo Ostrausko žmona, Viktorijos Ostrauskaitės-Šimkuvienės motina.

1945–1951 m. studijavo dekoratyviąją ir monumentaliąją tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 
1951–1952 m. ir 1955–1961 m. Kauno „Dailės“ kombinato dailininkė atlikėja. 1952–1955 m. dėstė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas). 1963–1967 m. eksperimentinės dailiosios keramikos gamyklos „Jiesia“ gintaro cecho dailininkė. 
Nuo 1957 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1974–1986 m. Liaudies meno draugijos Kauno skyriaus meno tarybos narė.
Parašė atsiminimų.
Νutapė teminių kompozicijų, portretų. Daugelyje kūrinių vaizdavo moteris, motinas su vaikais, dažnai – literatūros kūrinių herojes. Vizijų ir realybės dermes, lyrines nostalgiškas nuotaikas perteikė ryškiomis lokalinėmis spalvomis, neramia, ritmingai banguota linija. Būdinga simbolikos elementai, metaforos, apibendrintos plastiškos formos, dekoratyvus koloritas. Svarbesni kūriniai: „Nerimas“, „Rytmetis“ (abu 1966 m.), „Moteris su vaiku“ (1967 m.), „Diskusija“ (1968 m.), „Moterys ir ežiukas“ (1974 m.), „Senamiesčio madona“, „Mėnesiena“ (abu 1977 m.), „Leonorė“ (1978 m.), „Moteris prie seno namo“ (1981 m.); nutapė portretų (dailininko A. Aleksandravičiaus, L. Bulavaitės, abu 1963 m.). Sukūrė freskų (Paežerių (Šiaulių r.) kultūros namuose, su vyru M. Ostrausku, 1977 m.; Varėnos vaistinėje, 1982 m.).
Nuo 1956 m. dalyvavo parodose.
Kūrinių yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, MO muziejuje Vilniuje.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.