Vytautas Ignas

Vardas Vytautas
Pavardė Ignas
Profesija tapytojas, grafikas, vitražistas
Gimimo data 1924-05-16

Išsami biografija

Tapytojas, grafikas, vitražistas. Gimė 1924 m. gegužės 16 d. Zacižos k. (Raseinių r.), mirė 2009 m. vasario 18 d. Vilniuje.; palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
1941 m. baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje, 1941–1943 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje pas Justiną Vienožinskį, Antaną Gudaitį. Uždarius Vilniaus dailės akademiją lankė Adolfo Valeškos dailės studiją.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948 m. mokėsi Dailės ir amatų mokykloje Freiburge pas Viktorą Vizgirdą, A. Valešką, Vytautą Kazimierą Jonyną, Vytautą Kasiulį. 1949 m. grafikos mokėsi pas Telesforą Valių.

1950 m. emigravo į JAV, apsistojo Čikagoje, lankė Albino Elskaus vitražo studiją, 1951 dirbo Karl Hecker Stained Glass Studio. 1952–1957 m. gyveno Klivlande, dirbo vitražo dirbtuvėse, 1958–1962 m. – Babcok & Wilcox bendrovėje braižytoju. Nuo 1962 m. gyveno Niujorke, 1962–1965 dirbo Jonynas and Scheperd Art Studio, Inc., 1970–1972 m. instruktoriumi Catan-Rose Institute of Arts, dėstė knygų meną, grafiką ir dizainą. Nuo 1972 m. gyveno Ešforde (Konektikuto valstija), 1972–1982 m. dirbo Fordham Distributors firmoje vairuotoju, laisvalaikiu tapė, kūrė grafiką. Nuo 1985 m. dirbo tik kūrybinį darbą. 1971 m. trumpam atvyko į Lietuvą, 2006 m. su žmona Birute grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje.

Nuo 1962 m. Niujorko lietuvių dailininkų sąjungos narys, nuo 1963 m. The Print Club of Philadelphia (Pensilvanija) narys.

Nuo 1949 m. dalyvavo bendrose parodose Klivlande, Bostone, Čikagoje, Niujorke, Filadelfijoje, Vašingtone, Niu Heivene (JAV); 1988, 1993, 2000 m. dalyvavo lietuvių išeivijos dailininkų parodose Lietuvoje.

Surengė asmeninių parodų: 1959, 1962, 1967, 1978, 1981 m. Čikagoje; 1961, 1965 m. Klivlande; 1961 m. Baltimorėje; 1962, 1966, 1981 m. Niujorke; 1967, 1972, 1983 m. Bostone; 1968, 1979 m. Detroite; 1969 m. Filadelfijoje; 1970 m. Hartforde; 1972 m. Los Andžele; 1973 m. Bouling Grine (Ohajas); 1977 m. Medisone; 1990 m. Lemonte.

Lietuvoje asmeninė parodos vyko Vilniuje (1971, 2000, 2001) ir Kaune (2001, 2007), 2002 m. Juodkrantėje ir Klaipėdoje.

Tapė, kūrė grafiką, vitražų projektus. Ankstyvajai kūrybai būdinga tremties, klajonių, vienatvės tema, dramatinės nuotaikos, ekspresionistinė raiškos maniera perpinta su lietuvių liaudies meno elementais, tamsus koloritas („našlaitis“, 1952; „Procesija“, 1956; „kelionė nežinion“, 1959). Nuo 6 deš. stiprėjo postimpresionistinio stiliaus bruožai, poetinės ir lyrinės nuotaikos, metaforiški vaizdai, įsivyravo baltų mitologijos (saulė, mėnulis, žaltys, gyvybės medis) motyvai, krikščioniška tematika (Rūpintojėlis, Dievo Motina). Susiformavo specifinė kompozicijos struktūra, skaidoma juostomis, sustiprėjo dekoratyvumas, primityvi raiška, koloritas tapo šviesesnis.

Nutapė paveikslų („Autoportretas“, 1958; „Klounas su dūdele“, 1960; „Piemenukas“, 1963; „Našlaitis“, „Šeima“, abu 1967; „Gyvybės medis“, 1968; „Pavasaris“, 1981), sukūrė estampų medžio raižinio ir linoraižinio technika („Pieta“, 1962; „Jūratė ir Kastytis“, 1963; „Pasaka“, 1970; ciklas „Lietuva“, 1977, 1981; „Šventoji Lietuva“, 1989–1990), iliustravo J. Švaisto, L. Dovydėno, Liūnės Sutemos knygų.

2001 m. išleista monografija „Vytautas Ignas“ (Lietuvos dailės muziejus).

Įvertinimas: 1982 m. apdovanotas Lietuvių bendruomenės kultūros tarybos premija už viso gyvenimo kūrybą.

1971–2008 m. Lietuvos muziejams yra padovanojęs savo kūrybos aukso fondą – 413 geriausių kūrinių. Po 1971 m. parodos visą kolekciją dovanojo tėvynei ir perdavė ją Lietuvos dailės muziejui. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Lietuvos dailės muziejuj perdavė 30 geriausių tapybos, grafikos, akvarelės darbų, spalvotų piešinių, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui – 295 tapybos ir grafikos kūrinius, Žemaičių dailės muziejui Plungėje – 32 tapybos darbus, piešinius, grafikos kūrinius (iš jų – 12 kūrinių ciklą „Zodiako ženklai“), Žemaičių „Alkos“ muziejui – 5 grafikos kūrinius, o taip pat Kauno arkivyskupijai, Telšių kunigų seminarijai.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, MO muziejuje (buvęs Modernaus meno centras), Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje, „Ellex Valiunas“ kolekcijoje, Čiurlionio galerijoje Čikagoje, Pasaulio lietuvių muziejuje Lemonte, „Alka“ archyve Putname (JAV).  

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Vytautas Ignatavičius lietuvių kalba 

Kultūrinė terpė

Lietuvių, amerikiečių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.