Linas Julijonas Jankus

Vardas Linas Julijonas
Pavardė Jankus
Profesija tapytojas, dėstytojas, fotografas
Gimimo data 1946-06-29

Išsami biografija

Tapytojas. Gimė 1946 m. birželio 29 d. Priekulėje, mirė 2014 m. liepos 13 d. ten pat.
Baigė Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinę mokyklą. 1964–1969 m. studijavo tapybą Vilniaus valstybinio dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) Pedagoginiame fakultete pas Joną Švažą, Algirdą Petrulį.

1969–1974 m. dirbo Vilniaus statybininkų rūmų Liaudies teatre, 1975–1976 m. vadovavo vaikų dailės studijai Radijo skaičiavimo prietaisų gamyklos klube „Aušra“, 1976–1977 m. Kultūrinių prekių gamybiniame susivienijime, 1978 m. pradėjo vadovauti Vilniaus universiteto dailės studijai. 1979–1980 m. dėstė Vilniaus universitete, 1982–1999 m. – Vilniaus inžinerinio statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), 1986–1995 m. šio instituto Architektūros fakulteto Dailės katedros vedėjas, nuo 1993 m. docentas. 1999 m. persikėlė gyventi į Pjaulus (Klaipėdos r.), dėstė Klaipėdos universiteto Menų fakultete, nuo 2004 m. Menų fakulteto Dailės katedros vedėjas. Rengė parodas, susitikimus su šilutiškiais, dalyvavo kūrybinėse stovyklose, buvo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bičiulis, bibliotekos organizuojamos pasaulio šilutiškių sueigos „Šviesos parnešti, gera padaryti…“ dalyvis.

Nuo 1978 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.

Nuo 1972 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė asmeninių tapybos ir fotografijų (nuo 2001) parodų: 1976, 1980, 1982, 1991, 1993, 1996 m. Vilniuje; 1993, 1996, 2006 m. Klaipėdoje; 1996 m. Plungėje; 2001 m. Drevernoje; 2006 m. Kaliningrade (Rusija); 2013 m. Palangoje ir Šiauliuose ir kt. 2016 m. surengta pomirtinė paroda Klaipėdoje.
Nutapė pamario peizažų („Drevernos prieplaukoje“, „Tiltas“ – 1975; „Klaipėdos jachtklubas“, 1979; „Gilijos kaime“, 1982; „Mažoji Lietuva“, 1984). Ankstyvieji peizažai nutapyti realistine maniera ramių, giedrių spalvų, nuo 9 deš. – impresionistiniai, tamsesnio kolorito, šiurkštesnio potėpio, perteikiantys atšiaurios gamtos grožį, kasdienybę. Inspiracijų sėmėsi gamtoje, ypač pamario, taip pat plaukiodamas savo darbo burlaiviu Kuršių mariose. Tapydamas didžiausią dėmesį skyrė spalvai, raiškos aiškumui, potėpiui. Sukūrė portretų („Kaimyno Peterio portretas“, 1985; „Senieji pamario žvejai Marija ir Martynas Gelšiai“, 1996), meninių fotografijų. Parašė atsiminimų, parodų recenzijų.

2007 m. išleista monografija-albumas „Linas Julijonas Jankus. Tapyba“ (Klaipėdos universiteto leidykla).

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centre, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.