Vytautas Kaušinis

Vardas Vytautas
Pavardė Kaušinis
Profesija grafikas, dėstytojas, plakatininkas
Gimimo data 1930-02-01

Išsami biografija

Grafikas, plakatininkas. Gimė 1930 m. vasario 1 d. Juozapavos k. (Molėtų r.), mirė 2009 m. kovo 2 d. Vilniuje.
1950–1956 m. studijavo grafiką Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1956–1957 m. dirbo meniniu redaktoriumi žurnale „Tarybinė moteris“, 1957–1958 m. – dailininku Vilniaus kombinate „Dailė“. 1961–2000 m. dėstė Lietuvos valstybiniame dailės institute (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademijoje), nuo 1991 m. profesorius.

Nuo 1956 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1964 daugelį metų buvo renkamas Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos nariu, ilgalaikiu grafikos sekcijos, dailės fondo valdybos nariu, taip pat daugelių organizacijų meno tarybų nariu bei konsultantu.

Nuo 1956 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė asmeninių parodų: 1962 m. Rygoje (Latvija); 1963, 1979, 1990, 2005 m. Vilniuje; 1970, 1981, 2005, 2007 m. Molėtuose; 1977 m. Taline (Estija). Pomirtinės retrospektyvinės parodos surengtos 2010 m. Vilniuje, 2011 m. Kaune.

Vienas iškiliausių Lietuvos plakato kūrėjų, įtakojęs lietuviškojo plakato raidą. Daugiausia kūrė plakatus visuomeninėmis, teatro, muzikos, sveikatos, gamtos apsaugos temomis: „Teatrų festivalis-68“, „Žmonės, būkite budrūs!“ (1969), „Ilgai auga –greitai sudega“ (1974), „Respublikinis jaunųjų atlikėjų festivalis“, „J. Grušas. Cirkas“, F. M. Dostojevskio „Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai“ (1976), „Švara – sveikata“ (1978), „Sąjunginis styginių kvartetų festivalis“, „V. Mykolaičio-Putino poezijos vakarai“, „TSRS tautų dramaturgijos festivalis“, „M. Musorgskis. Borisas Godunovas“, „Lietuvos kvartetas“, „V. Kaušinis. Plakatas, fotografija“, „Pabaltijo plakatas“ (1981), „Skrydis per Atlantą“ (1983), „Birželio 14-oji. Atmink ir neišsižadėk“ (1994) ir kt. Plakatams būdinga aiški mintis ir forma, lakoniškos meninės raiškos priemonės, tikslingas vaizdo ir šrifto panaudojimas. Plakatai aiškios minties ir formos, lakoniški, konstruktyvios ir konceptualios stilistikos. Kompozicijose taikė minimalistinę formą, funkcionalų šriftą, oparto, fotomontažo elementus. Nuo septintojo dešimtmečio vidurio plakatuose pradėjo naudoti fotografijas (pats fotografavo, savo nuotraukas naudojo plakatams komponuoti), derinti jas su kitais piešimo, šrifto, faktūrų elementais. Aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje dokumentinis arba fotografinis plakatų pradas transformuojamas į grynai grafinį, suteikiant dokumentikai daugiau emocinių atspalvių, subjektyvumo.

Taip pat sukūrė linoraižinių („Nemunas ties Rusne“, 1958; „Kinė“, „Baikalas prie Angaros“ – abu 1960), apipavidalino bukletų, katalogų ir knygų viršelių, projektavo vokus, ženklelius-medalius. Ne kartą apdovanotas Lietuvos geriausios knygos, plakato konkursuose.

Įvertinimas: 1980 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje („Ruduo“, 1958; „Kinietis lietaus metu“, 1960; plakatas „Teatrų festivalis‘68“, 1968 ir kt.), Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Lietuvos literatūros ir meno archyve, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.