Klaudijus Petrulis

Vardas Klaudijus
Pavardė Petrulis
Profesija tapytojas, teatro dailininkas
Gimimo data 1951-11-30

Išsami biografija

Tapytojas, teatro kostiumų dailininkas. Gimė 1951 m. lapkričio 30 d. Vilniuje, mirė 2014 m. rugsėjo 3 d. ten pat.
Algirdo Petrulio sūnus, Jūratės Mykolaitytės vyras. 
1969–1970 m. studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, 1971–1977 m. – Lietuvos dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) Dailės pedagogikos katedroje.
1970–1971 m. LSSR hidrometeorologijos tarnybos vyriausiasis technikas. 1976–1979 m. Respublikinės knygų bazės tarnybos reklamos biuro dailininkas. Nuo 1979 m. dirbo meniniu redaktoriumi Lietuvos aklųjų draugijos leidykloje.
Nuo 1985 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Kūrybos pradžioje tęsė figūrines kompozicijas, pasižyminčias fragmentiškumu, reportažo, grotesko elementais („Dažytojo mokinys“, 1978 m.; „Miestą dažo“ I–II, 1979 m.; „Vieno aktoriaus portretas“, 1981 m.; „Priemiestinis autobusas“, 1984 m.; „Agresyvios mašinėlės“ I–II, „Politileno džiovinimas“, abu 1985 m.), vėliau – dekoratyvias kompozicijas, kurioms būdingas sąlyginis formos, ornamento, žmogaus figūros traktavimas, ryškus, kontrastingas koloritas, pastozinė tapyba. Sukūrė kostiumus sepktakliams: Šiaulių dramos teatre – Hermanno Sudermanno „Jonas ir Erdmė“ (1979 m.); Klaipėdos dramos teatre – Trumano Capote's „Žolyno arfa“ (1990 m.).
Nuo 1978 m. dalyvavo parodose.
Kūrinių yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. 

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.