Erikas Daugulis

Vardas Erikas
Pavardė Daugulis
Profesija skulptorius, dėstytojas
Gimimo data 1951-02-10

Išsami biografija

Skulptorius, pedagogas. Gimė 1951 m. vasario 10 d. Šiauliuose, mirė 2012 m. sausio 27 d. Kaune; palaidotas Romainių kapinėse Kaune.

1970 m. baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą, skulptūros specialybę. 1970–1976 m. studijavo skulptūrą LSSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Diplominis darbas – bronzinė skulptūra „Žinia“ pastatyta Kaune, Laisvės alėjoje.

1976–1979 m. dėstė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas), 1976–1995 m. dirbo Kauno kombinate „Dailė“, vėliau dėstė skulptūrą, kompoziciją, piešimą tapybą privačiai.

Nuo 2000 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1973 m. eksponavo kūrinius respublikinėse, užsienio, Baltijos šalių skulptūros bei medalių parodose (Rusija, Švedija, Didžioji Britanija, Vengrija). Dalyvavo medalių ir paminklų konkursuose (Adolfui Šapokai, Sausio 13-osios aukoms, Povilui Višinskiui, kunigaikščiui Uteniui, Juozui Miltiniui ir kt.), miestų ir parkų skulptūrų simpoziumuose (1999, 2001 m. Kinija). Medalių konkursuose „Maironis“, „K. Donelaitis“, „LTSR dailė“, „Sempo Chiune Sugichara“, „Sausio 13-oji“ skulptorius  pelnė laureato vardą, kūriniai reprodukuoti įvairiuose leidiniuose, FIDEM kataloguose.

2002 m. surengė asmeninę parodą Šiauliuose. Pomirtinės parodos surengtos 2013 m. Vilniuje, 2015 m. Kaune.

Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų („Deivė Veliuonė“ Veliuonoje, 2010; „Skrendantis angelas“ Jurbarke, 2011), paminklų (Hugo Scheu Šilutėje, 2001), memorialinių lentų (Jonui Jablonskiui Kaune, 2010; Rimvydui Žigaičiui Kazlų Rūdoje, 2011). Lietuvos institucijų užsakymu kūrė prizus ir oficialias dovanas užsienio šalių vyriausybėms ir diplomatams (Šv. Kristoforas).

Skulptūras kūrė iš medžio, marmuro, vario, bronzos. Plėtojo modernistinės figūrinės skulptūros tradiciją, derino stilizuotą realistinę formą su abstrakcija. Skulptūros pasižymi pakylėtu dvasingumu, dominuoja grakščios, subtilios plastikos formos.

Laisvalaikiu dirbo tapybos srityje. Tapė mitologines scenas senųjų renesanso ir olandų meistrų maniera. 

Kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Britų muziejus Londone (Didžioji Britanija), LR vyriausybė, LR prezidentūra.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.