Algis Kariniauskas

Vardas Algis
Pavardė Kariniauskas
Profesija scenografas, tapytojas
Gimimo data 1953-02-03

Išsami biografija

Scenografas, tapytojas. Gimė 1953 m. vasario 3 d. Vilniuje, mirė 2009 m. liepos 20 d. ten pat; palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

1971–1974 m. studijavo dailės pedagogiką Šiaulių pedagoginiame institute (dabar Šiaulių universitetas), 1974–1978 m. – scenografiją Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1978–1984 m. Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dailininkas, 1984–1991 m. Lietuvos operos ir baleto teatro dailininkas statytojas. 1987–1990 m. dėstė Vilniaus valstybiniame dailės institute, nuo 1999 m. – Vilniaus dizaino kolegijoje (1999 m. docentas), nuo 2002 m. – Vilniaus kolegijoje.

Nuo 1979 m. Lietuvos teatro sąjungos narys, nuo 1983 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1977 m. dalyvavo scenografijos ir tapybos parodose Lietuvoje bei užsienyje (Rusija, Estija, Čekoslovakija, Latvija, Kanada, Vengrija, Danija, Malta ir kt.). Surengė per 20 asmeninių parodų: 1983, 1990–1992, 1994–2001, 2003, 2007 m. Vilniuje; 1993–1995 m. Alytuje; 1994 m. Druskininkuose; 1994, 1998 m. Klaipėdoje; 1999 m. Šiauliuose; 2008 m. Panevėžyje; 2009 m. Kaune. 1990–2003 m. bendradarbiavo su galerija „Kunstagentur P&S“ Achene (Vokietija).

Sukūrė scenografiją ir kostiumus apie 30 spektaklių Kauno muzikiniame teatre (G. Puccini operai „Džanis Skikis“, 1979; J. Ter-Osipovo baletui „Mažylis ir Karlsonas“, 1981; B. Britteno operai „Albertas Heringas“ 1981, su G. Riškute-Kariniauskiene; B. Gorbulskio muzikiniam paradoksui „Adomas nenori būti Adomu“, 1982; S. Korteso operai „Motušė Kuraž“, 1982), Kauno dramos teatre (J. Vaitkaus „Paklydėliai“, 1981), Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (W. A. Mozarto operai „Bastjenas ir Bastjenė“, F. J. Haydno „Vaistininkas“, A. Bražinsko „Kristijonas“, J. Gaižausko „Buratinas“ – visos 1984; P. Čaikovskio baletui „Spragtukas“, 1987; V. Telksnio operai „Mažylis“, 1989), Erfurto operos ir baleto teatre (P. Čaikovskio operai „Pikų dama“, 1989), Klaipėdos muzikiniame teatre (G. Rossini operai „Sevilijos kirpėjas“, 1996; A. Honeggerio oratorijai „Žana d‘Ark ant laužo“, 1998; I. Kalmano operetei „Monmartro žibuoklė“, 1999; V. Kuprevičiaus muzikinei pasakai „Batuotas katinas“, 2001), Kauno kameriniame teatre (J. Cocteau „Karalius miršta“, 1986). Bendradarbiavo su režisieriais R. Sipariu, E. Domarku, V. Mikštaite, R. Vaitkevičiumi, G. Žiliu, choreografais I. Ribačiauskaite, V. Brazdyliu. Scenografijose akcentavo ritminį pradą. Scenovaizdžiams būdinga konstruktyvi kompozicija, piešinio linijų dinamika, detalių ir spalvinių akcentų darna, santūrus koloritas.
Parengė scenografijos parodų ekspozicijas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje („Didžioji lietuvių scena“, 2000; „Lietuvių kūryba svetur“, 2001), scenografijų įvairiems renginiams, buvo I ir II pasaulio Lietuvių dainų švenčių folkloro dienos renginių scenografas (1994, 1998), tarptautinio folkloro festivalio „Baltica 2005“ renginių scenografas. Sukūrė teatro afišų.

Nutapė dramatiškos nuotaikos, raiškaus kolorito paveikslų, pasižyminčių gestiška tapyba („Svečių belaukiant“, 1998; „Lango šviesa“, 2009).

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Centriniame A. Bachrušino teatro muziejuje Maskvoje (Rusija), Lietuvos Respublikos ambasadoje Danijoje.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Ten, kur viskas daug labiau: Lietuvos teatro dailės žodynas, sud. Bitinaitė-Širvinskienė R., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013.