Bronius Grušas

Vardas Bronius
Pavardė Grušas
Profesija tapytojas, vitražistas
Gimimo data 1932-08-20

Išsami biografija

Vitražistas, tapytojas. Gimė 1932 m. rugpjūčio 20 d. Gailiškių k. (Telšių r.), mirė 2013 m. lapkričio 16 d. Vilniuje.

1957–1963 studijavo monumentaliąją tapybą Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) pas A. Stoškų.

1961–1970 m. dirbo vyr. metodistu Respublikiniame kultūros-švietimo darbo moksliniame-metodiniame kabinete, 1970–1973 m. dėstė estetiką ir filosofiją Vilniaus valstybiniame dailės institute, 1973–1989 m. buvo LSSR Ministrų tarybos Reikalų valdybos vyr. referentas, 1989–1991 m. patarėjas kultūros ir meno klausimais LR Vyriausybėje. Nuo 1994 m. Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo konsultacinio centro dailės mokytojas. 1994–2003 m. Lietuvos ir užsienio šalių draugijų asociacijos direktorius.

Nuo 1960 m. buvo Sovietų sąjungos komunistų partijos narys, nuo 1967 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1963 m. dalyvavo parodose. Surengė asmeninių parodų: 1976, 1979, 1983, 1986, 1997, 2002, 2007, 2010 m. Vilniuje; 1976, 2004 m. Skuode; 1978 m. Šiauliuose ir Tauragėje; 1980 m. Mažeikiuose; 2004 m. Alytuje ir Rietave; 2005 m. Plungėje; 2006 m. Kaune; 1985 m. Maskvoje (Rusija); 1988 m. Krivoj Roge (Ukraina); 1989 m. Halmstade (Švedija); 1994 m. Kotbuse (Vokietija); 2003 m. Varkoje (Lenkija). 1991–1992 m. Viduržemio jūroje plaukiojusiame SSRS laivyno laive „Šota Rustaveli“ veikė kilnojamoji dailininko kūrinių ekspozicija.

Sukūrė plono ir skaldyto stiklo vitražų visuomeninimas pastatams: „Suakmenėjo budeliai“ („Kazimieras Leščinskis. 1634–1689“) LSSR religijos ir ateizmo muziejuje Vilniuje (1966), „Mūzos“ Kauno profsąjungų rūmuose (1968), „Kelias į kosmosą“ Vilniaus ryšininkų kultūros rūmuose (1971), „Homo“ Vilniaus radijo transliacijos stotyje (1974).

Nutapė portretų, peizažų, teminių ir dekoratyvinių kompozicijų, sukūrė piešinių. Tapybos darbuose taikė eksperimentinę techniką (stiklo plastiko tapybą ant kartono), kuri suteikė galimybę išsiveržti iš daiktiškojo pasaulio formų. Kūryboje įkvėpimo sėmėsi iš gamtos ir filosofijos, didelį dėmesį skyrė moters grožiui.

Parengė metodinių leidinių apie plakatą, spaudos leidinių apipavidalinimą, vaizdinę agitaciją ir kt. 1995 m. pagal PHARE programą Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje organizavo kalinių dailės studiją „Rasos“, 2000 m., remiant Baltijos ir Amerikos partnerystės fondui, prisidėjo prie dailės studijų steigimo įvairiuose Lietuvos kalėjimuose, surengė nuteistųjų kūrybos parodų, taip pat rengė vasaros dailės stovyklas jaunimui.

Įvertinimas: 1982 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas; Skuodo rajono garbės pilietis.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.