Leonas Katinas

Vardas Leonas
Pavardė Katinas
Profesija aktorius, tapytojas, dėstytojas
Gimimo data 1907-09-06

Išsami biografija

Tapytojas. Gimė 1907 m. rugsėjo 6 d. Ampolio k. (Utenos r.), mirė 1984 m. vasario 18 d. Vilniuje.
Sūnus Linas Leonas Katinas.

Iki Pirmojo pasaulinio karo su tėvai gyveno Liubercuose (Rusija). Šeimai grįžus į Lietuvą gyveno Utenoje, Tauragnuose. 1928–1930 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1931 m. įstojo į Kauno karo mokyklos II kursą, baigęs gavo leitenanto laipsnį, 1934 m. – vyresniojo leitenanto laipsnį. 1933–1935 m. lankė Kauno meno mokyklą. 1939–1940 m. gyveno Šiauliuose, Radvilškyje. 1941–1945 m. vaidino Šiaulių dramos teatre.

1945–1948 m. studijavo tapybą Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1947–1953 m. šiame institute dirbo laborantu, 1953–1973 m. jame dėstė, 1969 m. docentas.

Nuo 1956 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1932 m. dalyvavo parodose. Surengė asmeninių parodų: 1932 m. Rudaminoje; 1980, 1983, Vilniuje. Pomirtinės retrospektyvinės parodos surengtos 1995, 1997 (su Linu Leonu Katinu), 2005 m. Vilniuje; 2000 m. (su Linu Leonu Katinu) Klaipėdoje.

Nutapė peizažų, natiurmortų, portretų, figūrinių kompozicijų, abstrakcijų. Ankstyvoji kūryba (4–5 deš.) pasižymi realizmo paįvairinto impresionizmo ir ekspresionizmo bruožais („Turgus“, 1946; „Radviliškis“, 1949; „Rašytojo Antano Vienuolio sodyba Anykščiuose“, 1956). 6 deš. sukūrė užsakomųjų portretų, memorialinių peizažų, atitinkančių akademizmo reikalavimus. 7 deš. pradžia ženklina kūrybos lūžį. Realius motyvus keičia autorinė realizmo interpretacija, atsiranda dekoratyvinė vaizdo ir formos transformacija. Išsikristalizuoja du pagrindiniai paveikslų tipai: dekoratyvūs peizažai ir inscenizuojami natiurmortai su liaudies skulptūromis („Takų motyvas“, 1962; „Dirbtuvės kampelis“, 1965; „Natiurmortas su gėlėmis ir liaudies skulptūra“, 1965; „Nidoje“, 1967). Peizažinė tapyba priartėja prie abstrakčiojo ekspresionizmo kompozicijų. Natiurmortai su liaudies skulptūromis tampa autorinio tapatumo ženklu, simbolizuojančiu tuomet aktualizuotą arsininkų poziciją ir estetiką.

8–9 deš. kūryba netenka žanro grynumo požymių. Paveikslams būdingas abstraktūs motyvai, architektoniška kompozicija, primenanti linijų ir plokštumų labirintus. Centruotas vaizdas formuojamas iš neapibrėžto fono plokštumų, skirtingų erdvinių planų. Spalvų gama remiasi kontrastingų plokštumų derme, išryškinant formas ryškiais, karpytais kontūrais. Būdinga keliasluoksnė faktūra, ekspresyvūs potėpiai, dekoratyvumas („Pajūryje“, 1973; „Raudonas langas“, 1976; „Trys baltos obelėlės“, 1977). Šio laikotarpio kūryboje gausu kompozicijų teatro tema, jose dramatišku koloritu perteikiamas žmogaus būties tragiškumas („Natiurmortas su lėlėmis Kristinai“, 1970; „Prisiminimai iš teatro II“, 1974). Vėlyvojoje kūryboje atsiskleidžia konfliktas tarp meno ir gyvenimo, realybės ir vaizduotės. Ilgainiui tapyba tampa plonasluoksnė, spalvos akvareliškai skaidrios, linijos dinamiškos, nevengiam atsitiktinių dažo nutekėjimų.

Sukūrė scenografiją Lietuvos valstybinio dramos teatro spektakliui B. Gorbatovo „Tėvų jaunystė“ (1948, rež. K. Kymantaitė). Scenografijoje derino drapiruojamas uždangas ir tapybinius principus, jai būdinga dramatiška nuotaika, lakoniška kompozicija, simboliški motyvai, tamsus koloritas.

2015 m. išleista monografija-albumas „Leonas Katinas. Tapyba medžių paunksmėje“ (Meno rinkos agentūra).

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, MO muziejuje (buvęs Modernaus meno centras, Ellex kolekcijoje.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Andriuškevičius A., Lietuvių dailė: 1975–1995, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997.
Grigoravičienė E., Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė, Lietuva: Inter Se, 2017.
Ten, kur viskas daug labiau: Lietuvos teatro dailės žodynas, sud. Bitinaitė-Širvinskienė R., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.