Vladislovas Daujotas

Vardas Vladislovas
Pavardė Daujotas
Profesija dailininkas tekstilininkas, dėstytojas
Gimimo data 1921-10-21

Išsami biografija

Tekstilininkas. Gimė 1921 m. spalio 21 d. Sedoje (Mažeikių r.), mirė 2009 m. rugsėjo 11 d. Vilniuje. Palaidotas Saltoniškių kapinėse Vilniuje.

1940 m. baigė Kretingos pranciškonų gimnaziją. 1940–1943 m. studijavo architektūrą Vytauto Didžiojo universitete. 1945–1948 m. dėstė lotynų ir vokiečių kalbą Šilutės gimnazijoje.

1951–1954 m. studijavo tekstilę Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1954 m. baigė LSSR valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija). Mokėsi pas J. Balčikonį, V. Kairiūkštį, L. Truikį.

1954–1957 m. dirbo Kauno kombinate „Dailė“. 1958–2004 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, Tekstilės katedroje, docentas (1968), profesorius (1989).

Nuo 1960 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1955 m. dalyvavo respublikinėse, sąjunginėse bei užsienio parodose (Rumunija, Lenkija, Čekoslovakija, Jugoslavija, Austrija, Švedija, Danija. 2007 m. kūryba pristatyta Kauno bienalėje (paroda „Juozas Balčikonis, Vladislovas Daujotas. Tekstilės klasikai“, Kėdainiai, J. Monkutės-Marks galerija).

Sukūrė tekstilės kompozicijų įvairiomis technikomis, suprojektavo dekoratyvinių audinių. Bendradarbiaudamas su architektais Jonu Viraku, Aleksandru Lukšu, Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais suprojektavo ir išaudė dekoratyvinių audinių bei grindų kilimų visuomeniniams interjerams (Kauno kavinei „Tulpė“, 1954, po rekonstrukcijos neišliko; Vilniaus kavinei ir viešbučiui „Neringa“, 1960, 1970; kavinėms „Dainava“, 1964–1965 bei „Akimirka“, 1979). Šiame darbe jam padėjo architektūros studijų patirtis, erdvės, mastelio, skirtingų medžiagų sąveikos suvokimas.

Ankstyvuose siužetiniuose kilimuose ir gobelenuose, atliktuose rištine ir mišria technika, dominuoja tautosakos motyvai, neįmantri, bet dinamišką kompozicija („Trys seselės rengia į karą brolelį“, 1957; „Žemaičių žaidimai“, 1962; „Paukščiai“, 1967; „Mergaitė“, 1968). Dekoratyviniuose audiniuose akivaizdžios sąsajos su lietuvių liaudies raižiniais ir ornamentika.

Vėlesni kūriniai architektoniški, geometrinių plokštumų ir stilizuotų figūrų, sodrūs raudonos, geltonos, žalios spalvos deriniai primena žemaitiškus audinius („Pavasaris“, 1974; „Nesvarumo būklė“, 1974; „Dekoratyvinis“, 1978; „Žalia–raudona“, 1976; „Senoviškas“, 1983; „Turnyras“, 1986; „Odė žemaičių“, 1997). Kai kada naudojamos netaisyklingos kilimų formos.

Parašė studiją „Juozas Balčikonis“ (1969), paskelbė straipsnių apie tekstilę periodinėje spaudoje. 

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Vladas Daujotas lietuvių kalba 

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.