Bronislovas Baliulevičius

Vardas Bronislovas
Pavardė Baliulevičius
Profesija dailininkas keramikas
Gimimo data 1932-11-12

Išsami biografija

Keramikas. Gimė 1932 m. lapkričio 12 d. Takniškių k. (Alytaus r.), mirė 2009 m. lapkričio 30 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.
1952–1959 m. studijavo keramiką LSSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1957–1958 m. dirbo LSSR valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabar Lietuvos nacionalinis dramos teatras), 1959–1960 m. LSSR valstybiniame operos ir baleto teatre (dabar Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), 1960–1966 m. Kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos Dailės skyriaus inspektorius, 1966–1974 m. dailės ekspertų komisijos narys, 1974–1982 m. Dailės skyriaus viršininkas. Nuo 1986 m. dirbo tik kūrybinį darbą.

Nuo 1962 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 
Nuo 1959 m. dalyvavo parodose ir simpoziumuose Lietuvoje bei užsienyje (Rusija, Estija, Italija, Prancūzija, Kanada, Čekoslovakija, Rumunija, Lenkija, Vengrija). Surengė 6 asmenines parodas su Ona Giedre Pučkoriūte-Baliulevičiene: 1986 m. Vilniuje, 1989 m. Kaune, Kėdainiuose, Alytuje, Varėnoje. 2013 m. Vilniuje surengta abiejų dailininkų retrospektyvinė paroda „Tik akimirka“.

Sukūrė buitinių ir dekoratyvinių indų, medalių, keraminių pano interjerams, reljefų, dekoratyvinių skulptūrinių kompozicijų. Svarbesni kūriniai viešosiose erdvėse: dekoratyvinė sienelė restoranui „Šaltinėlis“, Vilnius (1970);  su O. G. Pučkoriūte-Baliulevičiene – pano ir plokštės restoranui „Vilnius“, Erfurtas, Vokietija (1975–1977, už šį darbą dailininkai buvo apdovanoti specialia Erfurto apygardos kultūros tarybos premija). Interjeriniai darbai dizainiški, sukurti atsižvelgiant į architektūros aplinką.

Kūrybos pradžioje žiedė asimetrinių formų vazeles, servizus, dekoratyvines lėkštes glazūruotas subtilių atspalvių redukcinėmis glazūromis. Vėliau ėmė ieškoti formų, medžiagų ir technologijų įvairovės. Atrado metodą atspausti dvipusius keraminius medalius, kurių prototipais buvo senoviniai lako antspaudai. 1973–1978 m. sukūrė medalių ciklą „Tėvynė“. Originaliai interpretavo natūralias lauko akmenų formas su lakoniškai įrėžtomis pirmykščių žmonių figūrėlėmis („Akmens metraštis“, 1984; „Bočių atminimui“, 1986; „Mįslingi mokai“, 1988; „Suakmenėję“, 2007). Kūrybinio kelio pabaigoje kūrė glazūromis tapytus keramikinius peizažus.

Kūriniuose dominuoja poetinis požiūris į gamtos formas, susidomėjimas istorine tema, siekis įamžinti svarbias kultūros ir visuomenės datas, senąją Lietuvos architektūrą.

Kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Kėdainių krašto muziejus.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.