Juozas Banaitis

Vardas Juozas
Pavardė Banaitis
Profesija muzikas, pedagogas, politikos veikėjas, ministras, kultūros veikėjas, spaudos darbuotojas
Gimimo data 1908-03-01

Išsami biografija

Muzikas, pedagogas, sovietinės kultūros ir partinis veikėjas. Gimė 1908 m. kovo 1 d. Eržvilke (Jurbarko r.), mirė 1967 m. kovo 27 d. Vilniuje.

Muzikos pradmenis gavo iš vietos vargoninko F. Dirsės, žavėjosi vargonininko improvizatoriaus Stanislovo Batoro menu. 1920–1928 m. mokėsi Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje, griežė gimnazijos orkestre, dainavo chore, dalyvavo „Kultūros būrelio“ dramos sekcijoje. 1928–1932 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.

1929–1932 m. Kauno muzikos mokykloje pas Nikodemą Martinonį mokėsi chorvedybos. 1936 m. baigė Kauno konservatorijos violončelės klasę pas prof. Povilą Berkavičių. Studijuodamas grojo Kauno Karo muziejaus invalidų orkestre, nuo 1933 m. muziką ir dainavimą dėstė Kauno 3-ojoje gimnazijoje. Čia subūrė moksleivių chorą, kuris 1936 m. Kauno miesto pirmosios apygardos chorų varžybose laimėjo pirmąją vietą, o 1938 m. Lietuvos vidurinių mokyklų chorų varžybose – trečiąją.
Bendradarbiavo almanache „Granitas“, laikraštyje „Lietuvos studentas“, žurnaluose „Aurora“, „Naujoji Romuva“, „Literatūra“, „Antifašistas“ ir kt.

Nuo 1938 m. buvo Lietuvos muzikų draugijos valdybos narys ir Muzikos mokytojų sekcijos pirmininkas, 1938–1940 m. žurnalo „Muzikos barai“ redakcinės kolegijos narys.
Nemažai prisidėjo prie muzikos mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir jaunimo muzikinio auklėjimo gerinimo. 1939 m. lankėsi Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Italijoje, kur susipažino su muzikos pedagogikos padėtimi, klausėsi koncertų Liucernos festivalyje. Su Jonu Švedu parašė vadovėlį „Muzika vidurinei mokyklai“, buvo 1940 m. Kaune surengtos mokyklų chorų šventės dirigentas.

1940–1941 m. Lietuvos SSR radijo komiteto pirmininkas. Nuo 1940 m. liepos mėn. vadinamojo Liaudies Seimo, nuo 1940 m. rugpjūčio mėn. LSSR AT deputatas. 1940–1947 m. LSSR AT Prezidiumo narys.
Antrojo pasaulinio karo metais dirbo Radijo komitete Maskvoje lietuviškų laidų atsakinguoju redaktoriumi. 1943–1944 m. LSSR valstybinių meno ansamblių Rusijoje organizatorius ir meno vadovas. 1944–1953 m. Meno reikalų valdybos prie LSSR MT viršininkas. Nuo 1949 m. LKP CK narys. 1953–1958 m. LSSR kultūros ministro pavaduotojas, 1958–1967 m. kultūros ministras.

Daug prisidėjo prie Vilniaus konservatorijos ir muzikos mokyklų steigimo ir muzikinės kultūros ugdymo Lietuvoje. 1946–1967 m. vienas iš Lietuvos respublikinių dainų švenčių rengėjų. 1958 m. jo iniciatyva Filharmonijoje įkurtas Lietuvos estradinis orkestras „LEO“ (vadovas Juozas Tiškus, nuo 1966 m. „Estradinės melodijos“). 1954 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas.
Sovietmečiu išspausdino tendencingų kūrinių. Publicistinių straipsnių, grožinės literatūros kūrinių, daugiausia apsakymų, autorius.
Buvo Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos vyriausiosios redakcijos narys, literatūros ir kultūros skyriaus meno sektoriaus vadovas. Meno ir muzikos klausimais daug rašė spaudoje.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, t. 2.