Juozas Burneika

Vardas Juozas
Pavardė Burneika
Profesija skulptorius, pedagogas
Gimimo data 1929-05-13

Išsami biografija

Skulptorius. Gimė 1929 m. gegužės 13 d. Tamuliškių k. (Alytaus r.), mirė 2016 m. sausio 27 d. Vilniuje. Palaidotas senosiose Rasų kapinėse, Vilniuje.

1948 m. baigė Vilniaus I gimnaziją. 1948–1955 m. studijavo skulptūrą LSSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 

1955–1957 m. Vilniaus kombinato „Dailė“ direktorius, 1958–1959 m. to kombinato Gintaro cecho viršininkas. 1961–2005 m. Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros dėstytojas, profesorius. 

Nuo 1957 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 

Nuo 1957 m. dalyvavo parodose. Sukūrė mažosios plastikos skulptūrų, portretų, antkapinių paminklų, reljefų, dekoratyvinių elementų pastatų interjerams. Dalyvavo paminklų konkursuose (Pirčiupio aukoms 1958 ir 1961 m.). Paskelbė straipsnių apie dailę ir dailininkus periodinėje spaudoje. Ilgametę pedagoginę patirtį apibendrino vadovėlyje „Forma, kompozicija, dizainas: Studijuojantiems dizainą“ (2002).

Sukūrė M. Musorgsio portretą Vilniaus filharmonijoje (1950), Lenino (1958), Lazdynų Pelėdos (1959), J. Uborevičiaus (1965) ir kt. portretus. Pastatė antkapinių paminklų: K. Binkiui (1963), K. Kaveckui (1968) abu Kauno Petrašiūnų kapinėse, Zabulių šeimai (1986) Vilniaus Antakalnio kapinėse, Kruopų šeimai (1998) Vilniaus Rasų kapinėse ir kt. Su architektais Rimantu Dičium ir Ignu Laurušu sukūrė monumentą Antakalnio karių kapinėse (1971–1984).

Suprojektavo daugiabučių tipinių gyvenamųjų namų balkonų ekranų modulinę sistemą (pritaikyta Vilniuje, Visagine, Elektrėnuose), pastato sienos dekorą Islandijos g., Vilniuje.

Įvertinimas: 1985 m. LSSR respublikinė premija (su archit. R. Dičium, I. Laurušu).

Kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.