Subtilaus detalaus piešinio litografijoje vaizduojamas Martynas Počobutas-Odlianickis (1728–1810) – Vilniaus universiteto rektorius, matematikas, astronomas, švietėjas, publicistas. Kilęs nuo Gardino. Mokėsi Gardino jėzuitų mokykloje, 1745 m. įstojo į Jėzuitų ordiną, mokytojavo Vilniuje ir Polocke. Vilniaus (1745–1751) ir Prahos (1754–1756) universitetuose studijavo graikų ir lotynų kalbas, matematiką. Grįžęs dėstė senąsias kalbas, studijavo universitete teologiją. Mykolui Čartoriskiui remiant, tobulinosi Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Nuo 1764 m. profesorius, matematikos ir astronomijos katedros vadovas, filosofijos daktaras. 1773 m., baigus Vilniaus universiteto observatorijos rekonstrukciją, pradėjo reguliarius astronominius stebėjimus, juos tęsė 34 metus, duomenis skelbė įvairių šalių mokslo darbuose. Počobuto rūpesčiu pagal Martyno Knakfuso projektą 1782–1788 m. buvo pastatytas observatorijos priestatas (salė ir du paviljonai su sukamais bokštais). 1785 m. apdovanotas Šv. Stanislovo, 1793 m. – Baltojo erelio ordinais. Londono Karališkosios mokslo draugijos narys (1770), Paryžiaus mokslų akademijos narys korespondentas (1778), Vilniaus universiteto rektorius (1780–1799). Počobuto tvarkoma mokykla buvo lotyniška, visi žinojo autoritetingo mokslininko nuomonę apie lotynų, kaip mokslo, kalbą. Rektorius buvo pasikvietęs į universitetą rimtų užsieniečių dėstytojų ir labai nenoriai įsileisdavo į auditorijas lenkiškai paskaitas skaitančius lektorius. Per 1794 metų sukilimą įėjo į Lietuvos tautinę aukščiausiąją tarybą. Nuo 1808 m. gyveno Daugpilio jėzuitų vienuolyne, ten ir mirė.

Aprašė Regina Urbonienė