Karolis Ripinskis keliskart litografavo Vilniaus vyskupo Andriaus Benedikto Klongevičiaus (1767–1841) portretą. Šioje nedidelio formato iliustracijoje iš 1841 m. išleisto leidinio „Akt wstąpienia na Katedrę Wileńską J W Jędrzeja Benedykta Klągiewica. Biskupa Wileńskiego“, kaip ir daugelyje K. Ripinskio sukurtų žymių Lietuvos asmenybių portretų, nėra dėmesį blaškančių pašalinių detalių, pasirinktas neutralus fonas, geriausiai išryškinantis portretuojamojo bruožus, rimties, susikaupimo būseną. Piešinys minkštas, subtilus, niuansuotas. Portretuojamasis Andrius Benediktas Klongevičius - vyskupas, filosofas, švietėjas, rašytojas. Gimė Alūkstoje, valstiečių šeimoje. Mokykloje Klungio pavardę pasikeitė į Klongevičiaus. Vilniaus universiteto ir Vilniaus misionierių kunigų seminarijos auklėtinis, Kražių gimnazijos mokytojas, Vyriausiosios kunigų seminarijos kapelionas, rektorius, profesorius (dėstė dogmatinę teologiją ir bažnytinę istoriją). Universitetui pavedus, keletą metų ėjo Vilniaus cenzūros komiteto pirmininko pareigas. 1828 m. tapo Vilniaus vyskupijos administratoriumi. Aktyviai lankė parapijas, domėjosi žmonių gyvenimu, švietimo reikalais, rūpinosi sudrausminti kunigus, davė tikslius nurodymus dėl pamaldų tvarkos, rekolekcijų, pamokslų sakymo, giedojimo, elgesio su žmonėmis. 1830 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Lietuvos Brastos vyskupu sufraganu. Už palankumą 1831 metų sukilėliams išsiųstas į Jaroslavlį, bet caras, išklausęs vyskupo įtikinamų paaiškinimų apie įvykius Lietuvoje ir skundo dėl Bažnyčiai daromų skriaudų, grąžino vyskupą į Vilnių. Caro valdžiai uždarius universitetą, buvo Romos katalikų dvasinės akademijos Vilniuje steigimo iniciatorius. Nuo 1840 m. – Vilniaus vyskupas. Yra išspausdinęs nemažai pamokslų, dalį jų išvertė į lietuvių kalbą, išleido litanijų ir maldų lietuviškai.

Aprašė Regina Urbonienė