Šv. Barbora

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas skulptūra 
Sritys menas, liaudies menas
Pirminės apskaitos numeris LNDM ED 6328
Inventorinis numeris LNDM LM 725/b
Matmenys aukštis – 30 cm
Medžiagos medis 
Atlikimo, pagaminimo technika polichrominis dažymas  drožyba 
Autorius (-iai)
Nežinomas liaudies skulptorius
Sukūrimo data XIX a. II p.
Sukūrimo vieta Ukmergės r., Lietuva
Sukūrimo stilius ir periodas liaudiškasis stilius
Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas Šv. Barbora vaizduojama stovinti, galva palinkusi į dešinę pusę. Siauros rankos priglaustos prie šonų, plaštakos mažos. Trūksta atributų. Vilki ilgą suknelę. Ant viršaus apsiaustas, kuris krinta įstrižinėmis klostėmis, glotniai apgula pečius. Galva ovalo formos, išsiskiria ilga nosis. Ant galvos uždėta trumpa skarelė. Ant viršaus karūnėlė. Skulptūros plastinė išraiška primityvi, polichromija sunykusi.

Aprašė Marija Kuodienė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Šv. Barbora daugiau informacijos...

Istorijos, kultūros, dailės informacija

Siužetas Barbora. Viena iš populiariausių šventųjų mergelių kankinių (šventė XII.4), manoma, gyvenusi I a. Mažojoje Azijoje. Jos gyvenimas, nepagrįstas tikrais istoriniais faktais, atpasakotas „Aukso legendoje”. Barboros individualus atributas yra bokštas, paprastai su trimis langais, vaizduojamas už jos, peizažo fone, arba kaip maketas laikomas rankoje. Bokštas – aliuzija į legendą, pasak kurios, pagonis tėvas Dioskuras, norėdamas apsaugoti dukterį nuo gerbėjų, pastatęs bokštą ir ją ten įkurdinęs. Bokštas turėjęs tiktai du langus. Tėvui nesant, Barbora įtikinusi tarną iškirsti ir trečiąjį, neva į vonios kambarį. Kai grįžęs tėvas paklausė kam to reikėję, duktė atsakiusi: „Žinok, tėve, kad siela gauna šviesą pro tris langus – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, ir Trys yra viena”. Taip Barbora išsidavusi apie savo naująjį tikėjimą, nes kol tėvo nebuvo namie, ją slapta aplankęs, atvertęs ir pakrikštijęs Bažnyčios tėvo Origeno mokinys, persirengęs gydytoju. Seniesiems dievams ištikimas užsirūstinęs, ir jai tekę bėgti. Pasislėpusi uolos plyšyje, bet piemuo išdavęs jos slėptuvę. Tėvas ištraukęs ją už plaukų ir perdavęs romėnų valdžiai. Barbora atsisakiusi išsižadėti savo tikėjimo, buvusi kankinama ir galiausiai nukirsdinta tėvo kardu. Todėl tėvą nutrenkęs žaibas, o kūną sunaikinusi liepsna. Tikėta, kad šv. Barbora apsaugo nuo staigios mirties žaibo ar audros metu (ir apskritai nuo ugnies), todėl ji būna vaizduojama su taure ir Ostija, simbolizuojančiomis paskutinio sakramento suteikimą; kartais su povu – nemirtingumo simboliu. Pagal „Krikščioniškosios ikonografijos žodyną”. Vilnius, 1997
Tema religija, šv. Barbora

Radimo aplinkybių aprašas

Radimo data 1959 m.
Radimo vieta Žemaitkiemio apyl., Ukmergės r., Lietuva

Eksponato autorinės turtinės teisės