Šv. Barbora

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas raižinys 
Sritys menas
Pirminės apskaitos numeris LNDM ED 125921
Inventorinis numeris LNDM Lv 697
Matmenys aukštis – 35,5 cm
plotis – 28 cm
Medžiagos popierius 
Atlikimo, pagaminimo technika medžio raižinys 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data XIX a.
Sukūrimo stilius ir periodas liaudiškasis stilius

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Raižinys atspaustas nuo originalios lentos saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Šv. Barbora pavaizduota stovinti, pasisukusi trimis ketvirčiais į dešinę. Figūra netaisyklingų proporcijų, pailginta. Kairėje pakeltoje rankoje ji laiko taurę su Ostija, dešinėje – palmės šakelę. Ant ilgos suknelės ji vilki trumpą tuniką, kurios pakraštį puošia apvalių kampų lankelis. Liemuo sujuostas juostele, priekyje išsiskiria juodų sagelių eilutė. Pečius apgaubia plačiomis sunkiomis klostėmis krintantis apsiaustas, susegtas apvalia sege su kryželiu. Ant kaklo karoliai su kryželiu. Plaukai susuktomis sruogomis krinta ant pečių, papuošti karoliukų vėriniu. Ant galvos nedidelė karūna, aplink – spindulių aureolė. Kompozicijos kairėje komponuotas bokštas, dengtas apvaliu stogeliu, ornamentuotas rombų ir kvadratėlių raštais. Dešinėje išraižyta sodrių lapų gėlės šaka. Žemės plotmėje – kalvelių bangos, dešinėje padėtas kalavijas. Viršuje kampuose debesėliai su angelų galvutėmis. Raižinio apačioje užrašas: „OBRAZ. S. BARBARA. PANNY. I MĘCZE.”.

Aprašė Marija Kuodienė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Šv. Barbora daugiau informacijos...

Istorijos, kultūros, dailės informacija

Siužetas Barbora. Viena iš populiariausių šventųjų mergelių kankinių (šventė XII.4), manoma, gyvenusi I a. Mažojoje Azijoje. Jos gyvenimas, nepagrįstas tikrais istoriniais faktais, atpasakotas „Aukso legendoje”. Barboros individualus atributas yra bokštas, paprastai su trimis langais, vaizduojamas už jos, peizažo fone, arba kaip maketas laikomas rankoje. Bokštas – aliuzija į legendą, pasak kurios, pagonis tėvas Dioskuras, norėdamas apsaugoti dukterį nuo gerbėjų, pastatęs bokštą ir ją ten įkurdinęs. Bokštas turėjęs tiktai du langus. Tėvui nesant, Barbora įtikinusi tarną iškirsti ir trečiąjį, neva į vonios kambarį. Kai grįžęs tėvas paklausė kam to reikėję, duktė atsakiusi: „Žinok, tėve, kad siela gauna šviesą pro tris langus – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, ir Trys yra viena”. Taip Barbora išsidavusi apie savo naująjį tikėjimą, nes kol tėvo nebuvo namie, ją slapta aplankęs, atvertęs ir pakrikštijęs Bažnyčios tėvo Origeno mokinys, persirengęs gydytoju. Seniesiems dievams ištikimas užsirūstinęs, ir jai tekę bėgti. Pasislėpusi uolos plyšyje, bet piemuo išdavęs jos slėptuvę. Tėvas ištraukęs ją už plaukų ir perdavęs romėnų valdžiai. Barbora atsisakiusi išsižadėti savo tikėjimo, buvusi kankinama ir galiausiai nukirsdinta tėvo kardu. Todėl tėvą nutrenkęs žaibas, o kūną sunaikinusi liepsna. Tikėta, kad šv. Barbora apsaugo nuo staigios mirties žaibo ar audros metu (ir apskritai nuo ugnies), todėl ji būna vaizduojama su taure ir Ostija, simbolizuojančiomis paskutinio sakramento suteikimą; kartais su povu – nemirtingumo simboliu. Pagal „Krikščioniškosios ikonografijos žodyną”. Vilnius, 1997
Tema religija, šv. Barbora, bokštas , taurė , ostija , palmės šakelė , kalavijas , karūna 

Eksponato autorinės turtinės teisės