Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Jonas Damelis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Šv. Jeronimas

    Šv. Jeronimas

    Jonas Damelis
  • Vyskupas Povilas Rava
  • Prancūzų kariuomenės traukimasis 1812 metais per Rotušės aikštę Vilniuje

    Prancūzų kariuomenės traukimasis 1812 metais per Rotušės aikštę Vilniuje, 1846 m.

    Viktor Vincent Adam, Luis Philippe Alphonse Bichebois, Jonas Damelis,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. I sąsiuvinio litografijoje „Prancūzų kariuomenės traukimasis per Vilniaus Rotušės aikštę“ Vilniaus rotušė ir jos aikštė vaizduojama kaip tragiškų 1812 m. karo įvykių liudininkė, jai būdingi realizmo ir romantizmo bruožai.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Mykolas Lychovas ir Julius Montegrandi
  • Jauno čigono galvos studija
  • Tomas Vavžeckis

    Tomas Vavžeckis, XIX a. I p.

    Jonas Damelis

    Tomas Vavžeckis (1754–1816) – Lietuvos ir Lenkijos politinis ir karo veikėjas, teisininkas. Gimė Meikštuose (Ignalinos r.). 1778, 1782 ir 1784 metais buvo LDK vyriausiojo tribunolo teisėjas. Ketverių metų seime priklausė Patriotų partijai, su kitais parengė gegužės trečiosios konstituciją. Aktyviai dalyvavo 1794 m. sukilime, buvo Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos narys. Nuo 1794 m. gegužės 12 d. vadovavo Žemaičių divizijai, turėjo generolo leitenanto laipsnį. Tadui Kosciuškai patekus į nelaisvę buvo vyriausiasis sukilėlių vadas. Lapkričio 18 d. paimtas į nelaisvę, kalintas Peteburge, 1794 m. amnestuotas.
    Pusės figūros portrete vaizduojamas maždaug 50 metų amžiaus vyras. Figūra trimis ketvirčiais pasisukusi į dešinę, veidas – trimis ketvirčiais į kairę, dešinė ranka sulenkta ir padėta ant knygos, kuri guli ant stalelio. Vyras stambaus veido, žilstelėjęs. Vilki juodą karinį mundurą su stačia raudona apykakle ir raudonais rankogaliais. Per kairį petį perjuosta mėlyna ordino juosta. Ant kaklo kabo ordinas, kairėje krūtinės pusėje prisegtos trys ordinų žvaigždės. Fonas rudas.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Titulinis Adomo Čartoriskio knygos „Mintys apie lenkų raštus“ lapas

    Titulinis Adomo Čartoriskio knygos „Mintys apie lenkų raštus“ lapas, 1812 m.

    Jonas Damelis, Džozefas Saundersas
    Vilniaus universiteto raižybos katedros vadovas (1810-1818) Juozapas Saundersas - vienas ryškiausių klasicizmo grafikos atstovų Lietuvoje. Jo kūrybinis braižas formavosi Peterburge. Puikus raižytojas, meistriškai įvaldęs vario graviūros techniką, iliustravo ne vieną knygą. Nepriekaištinga kompozicija, tikslus štrichas - klasikiniu aiškumu ir darna dvelkia trijų filosofų disputas jo sukurtame tituliniame Adomo Čartoriskio knygos "Mintys apie lenkų raštus" lape.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Marsas ir Minerva vainikuoja etmono Jono Zamojskio biustą
  • Barzdoto vyro portretas
  • Vyskupas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius

    Vyskupas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, 1820 m.

    Jonas Damelis

    Stanislovas Sestšencevičius-Bohušas (1731–1825/26) – arkivyskupas, visuomenės veikėjas, literatas. Kilęs nuo Valkavisko. Nuo 1743 m. mokėsi kalvinų mokykloje Kėdainiuose, po to Berlyno gimnazijoje, Frankfurte prie Oderio, Amsterdame, Londone. 1751 m. grįžęs į Lietuvą, mokė Radvilų vaikus. Vyskupo Ignoto Masalskio paskatintas rinktis kunigystę, išvyko į Varšuvą studijuoti teologijos, bažnytinės teisės. 1763 m. įšventintas į kunigus, 1766 m priimtas į Vilniaus katedros kapitulą. Nuo 1771 m. – prelatas dekanas. 1773 m. konsekruotas vyskupu. Pareigas ėjo stropiai. Kotryna II, perpratusi, kad šis gabus, išsilavinęs, mokantis keletą kalbų dvasininkas yra ištikimas sostui, pavedė naujajam vyskupui rūpintis visais Rusijos katalikais. Imperatorės potvarkiu įsteigus atskirą Gudijos vyskupiją, Sestšencevičius tapo pirmuoju Mogiliavo vyskupu, 1782 m. vyskupiją pakėlus į arkivyskupijos rangą, – Mogiliavo arkivyskupu (visa tai buvo daroma apeinant popiežių). Po vyskupo Jeronimo Stroinovskio mirties (†1815) Sestšencevičius, išsirūpinęs Rusijos imperatoriaus Aleksandro I paskyrimą, valdė Vilniaus vyskupiją. Puoselėjo siekius įsteigti Lietuvos Katalikų bažnyčios metropoliją su sostu Vilniuje, darė žygių tapti kardinolu. Atsitraukdamas nuo tiesioginių pareigų, dirbo literatūrinį darbą (yra parašęs „Histoire de la Tauride“, „Recherches historiques et des Slaves...“, kt.), užsiėmė labdaringa veikla (buvo dosnus mokykloms).
    Pusės figūros portretas. Vyskupas vaizduojamas vidutinio amžiaus, pliktelėjęs, su ilgais žilais plaukais. Jis stovi prie parapeto, dešinėje, ant parapeto gulinčioje, rankoje laikydamas raudoną dvasininko beretę, kairėje rankoje - baltą popieriaus lapą. Vilki raudoną dvasininko drabužį. Fonas tamsus beveik juodas. Sign. apačioje kairėje – J. Damel pt: | 1820 Mińsk.

     

    Aprašė Dalia Taranadaitė

  • Šv. Petro galva

    Šv. Petro galva, XIX a. I p.

    Jonas Damelis
    Stačiakampėje juodo lako plokštelėje įkomponuota ovali miniatiūra su senyvo vyro galva, pavaizduota ryškiame rakurse iš apačios. Vyras vilki ryškiai mėlynus marškinius su balta prasegta apykakle, rankose laiko raktus. Fonas nedaiktis, melsvai rusvas.

    Aprašė Dalia Tarandaitė
  • Titulinis Simono Žukovskio knygos

    Titulinis Simono Žukovskio knygos "Hebrajų kalbos skaitiniai" lapas, 1811 m.

    Jonas Damelis, Mykolas Podolinskis

    Vilniaus universiteto raižybos katedros auklėtinis Mykolas Podolinskis - vienas ryškiausių klasicizmo grafikos atstovų Lietuvoje. Puikus raižytojas, meistriškai įvaldęs graviūros techniką, sukūrė nemaža portretų, peizažų, knygų iliustracijų. Nepriekaištinga kompozicija, raiškus štrichas - klasikiniu aiškumu ir darna dvelkia jo sukurtas titulinis lapas Simono Žukovskio knygai "Hebrajų kalbos skaitiniai" (1811).

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2