Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Alfonsas Dargis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Muzikantas

    Muzikantas, 1951 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys tapybiškas, apibendrinto piešinio, sodraus kolorito bei dekoratyvus.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Kaliausė

    Kaliausė, 1975 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, santūrus, centre vaizduojantis stovintį gyvūną primenančią kaliausę.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Susitikimas

    Susitikimas, 1986 m.

    Alfonsas Dargis
  • Be pavadinimo

    Be pavadinimo, 1965 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys santūrus, prislopinto kolorito, figūriškas.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Pavojus

    Pavojus, 1951 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys abstraktaus piešinio, dekoratyvus. Susikertančių juodų ir pilkų linijų kombinacija primena skulptūrą.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Maskaradas

    Maskaradas, 1961 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, santūrus. Mėlyname fone vaizduojama žmogaus figūra, aprėminta juoda plačia juosta, dekoruota gelsvu zigzagu..

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Žvejų laivas

    Žvejų laivas, 1961 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, margas, žaismingas. Kompozicijos centre ant bangų supasi laivelis, kuriame matosi septynių žmonių galvos.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Gimtadienis

    Gimtadienis, 1981 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys efektingas, gyvas bei dekoratyvus, vaizduojantis trijų asmenų šeimą.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Kompozicija „Bulius“

    Kompozicija „Bulius“, 1954 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, pilkai juodo derinio. Dekoruotame kompozicijos fone vaizduojamas bulius atrodo grėsmingai, o kartu ir juokingai.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Smėlio laikrodis

    Smėlio laikrodis, 1959 m.

    Alfonsas Dargis
    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis raižinys ryškiaspalvis, žaismingas, dekoratyvus. Visame jo fone išdėstytos vertikalios bei horizontalios figūros sudaro abstraktaus piešinio kompoziciją.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė
  • Pirmosios žinios

    Pirmosios žinios, 1991 m.

    Alfonsas Dargis

    Dekoratyvi, stilizuoto piešinio kompozicija. Centre vaizduojami dviejų moterų siluetai iš profilio, o apačioje namai. Figūros kampuotos, abstrahuotos, veido bruožai netradicinio vaizdavimo.

     

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Juokdarys

    Juokdarys, 1950 m.

    Alfonsas Dargis

    Dramatiškas žmogaus likimas, santykis su gamta ir su socialine aplinka ryškiai atsiskleidė Alfonso Dargio kūryboje. Pirmaisiais pokario metais dailininkas gręžiojosi į Lietuvoje paliktus namus, tuo suteikdamas kūrybai nostalgijos ir net graudumo. Vėliau meninė dailininko plastika modernėjo, atsirado hiperbolizavimo bei deformacijos elementų. Kompozicijose ypatingą reikšmę turi figūra. Ji komiška, tragiška, liūdna, parodijuota, kaukėta, be galūnių ar apversta aukštyn kojomis. Žmonių figūros dailininko kūriniuose dažnai atrodo panašios į išrikiuotus stabus, o kūrinio fonas būna vienspalvis, be faktūros, tepimo pėdsakų, tuo primindamas plakatą. Ši dekoratyvi kompozicija vaizduoja dinamišką bei juokingą figūrą. Juokdarys sukryžiavęs rankas ir kojas, ant veido užsidėjęs kaukę, vienoje rankoje jis laiko muzikos instrumentą, panašų į smuiką, kitoje smičių.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 9