Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Alfonsas Dargis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Teatras

    Teatras, 1978 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, trispalvis. Vaizduojamoji figūra beformė, sukomponuota ant didelės apvalios galvos.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Teatras

    Teatras, 1978 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, trispalvis, beformė vaizduojamoji figūra sukomponuota ant didelės apvalios galvos.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Kaimas

    Kaimas, 1978 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, dvispalvis. Kompozicijos centre vaizduojamos dviejų žmonių figūros namų fone.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Kaimas

    Kaimas, 1978 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, dvispalvis. Kompozicijos centre vaizduojamos dviejų žmonių figūros namų fone.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Kaimas

    Kaimas, 1978 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, dvispalvis, vaizduojantis dviejų žmonių figūras namų fone.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Pradžia

    Pradžia, 1978 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, dvispalvis, stambiu planu vaizduojantis moters figūrą - išplatintą, apibendrintą, iškeltomis rankomis.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Mano kaimas

    Mano kaimas, 1979 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, dvispalvis, susidedantis iš atskirų kompozicijų. Nuotaikingai vaizduojamos apibendrintos žmonių figūros, skrendantis paukštis, namai.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Mano kaimas

    Mano kaimas, 1979 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, dvispalvis, susidedantis iš atskirų kompozicijų. Nuotaikingai vaizduojamos apibendrintos žmonių figūros, skrendantis paukštis, namai.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Klounai

    Klounai, 1979 m.

    Alfonsas Dargis
    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, sukomponuotas vertikaliai. Stambiu planu pavaizduotos dvi, viena priešais kitą stovinčios figūros.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė
  • Klounai

    Klounai, 1979 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, sukomponuotas vertikaliai. Stambiu planu pavaizduotos viena priešais kitą stovinčios dvi figūros.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Pradžia

    Pradžia, 1980 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys grafiškas, abstrahuotas, sukomponuotas vertikaliai. Juodame fone kontūrine balta linija pavaizduotas moters siluetas.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Vaikai

    Vaikai, 1980 m.

    Alfonsas Dargis

    Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, abstrahuotas, gelsvame fone vaizduojantis vaiką virš galvos laikančią motiną.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 9