Paieškos kriterijai:

  • Autorius: François Grenier
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1848 m.

    Isidore Laurent Deroy, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    1692 m. italų dailininko Mikelanželo Palonio tapytoje Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčios freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ vaizduojamas 1604 m. rugpjūčio 16 d. atsitikimas, kada katedros kanauninkas Grigalius Svencickis Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos (1556?–1615) nurodymu atidarė šv. Kazimiero karstą. Apie šį įvykį liudija oficialus dokumentas, surašytas Vilniaus kapitulos notaro Martyno Kvaškovskio, jo aprašymą vyskupas pridėjo ir į Romą išsiųstame laiške 1604 m. Pasak vyskupo, atidarius šventojo karalaičio karstą, pasklido nuostabus kvapas, o jo kūnas buvo rastas gaivus, nepakitęs, lyg būtų ką tik palaidotas. M. Palonis įtikinamai perteikė šią emocingai stebuklo liudininkų išgyventą sceną. Pirmajame plane pavaizduoti pamaldžiai prie atverto šventojo karsto suklupę scenos dalyviai. Karste gulintį šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, ilgais banguotais plaukais. Scenos dramatiškumą sustiprina ekspresyvūs figūrų judesiai, išraiškingi rankų gestai. Tiksliai nėra žinoma, kurie nutapyti personažai yra tikros istorinės asmenybės. Spėjama, jog už karsto klūpantis dvasininkas baltu apsiaustu gali būti kanauninkas Svencickis. Gali būti, jog pirmame plane klūpantis dvasininkas yra popiežius Klemensas VIII, užbaigęs šv. Kazimiero kanonizaciją. Jis pamaldžiai suklupęs, tačiau įkomponuotas kiek atokiau lyg stebėtų įvykį iš didesnio atstumo. Freskos dešinėje pavaizduotas šalia dvasininkų stovintis didikas. Spėjama, jog tai freskų fundatorius Vilniaus vaivada Jonas Kazimieras Sapiega (1637–1720). Vaizduojamų įvykių metu jis dar nebuvo gimęs. Ir amžininkai, ir dailininkas tai žinojo. Tikriausiai tuo norėta parodyti fundatoriaus pagarbą ir meilę šventajam. Sapiegų giminė nuo pat kanonizacijos pradžios skleidė šv. Kazimiero kultą. Jono Kazimiero giminaitis LDK didysis etmonas ir kancleris Leonas Sapiega buvo vienas pagrindinių pirmos šv. Kazimiero bažnyčios fundatorių.
    Litografijos autoriai meistriškai atkūrė stebuklinę M. Palonio freskos nuotaiką. Spalvine kūrinio gama kiek nutolta nuo originalo, tačiau rusvais, bordo ir auksiniais atspalviais išryškinant pirmojo plano personažų rūbus ir palaipsniui prigesinant tolėliau stovinčių veikėjų aprangą galiausiai pereinant vien į monochrominius pilkšvus tonus fono architektūroje išgautas didžiulės erdvės pojūtis, perteiktas dinamiškas slystančios šviesos srautas. Litografijos piešinys tikslus, subtilus, meistriškas.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Mišios kariuomenėje

    Mišios kariuomenėje, 1849 m.

    François Grenier, Antanas Zaleskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama sukaupta mišių, vykstančių apsnigtame miške, scena. Kompozicijos piešinys meistriškas, detalus. Personažų figūros taurios, kiek idealizuotos, subtili niuansuota toninė modeliuotė.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Susirėmimas

    Susirėmimas, 1849 m.

    François Grenier, Antanas Zaleskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Pasekas vaizduojamas kaip centrinė mūšio figūra, fatališkos kovos įkarštyje. Litografijos piešinys detalus, meistriškas. Kovos dinamiką sustiprina diagonalus figūrų grupių komponavimas. Subtiliai modeliuotos apimtys, išraiškingos portretinės personažų charakteristikos.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Mišios kariuomenėje. Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimų“ iliustracija

    Mišios kariuomenėje. Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimų“ iliustracija, 1849 m.

    François Grenier, Antanas Zaleskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 m. kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 m. tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų, rusų kariaunomis ir t. t. Apie 1667 m. grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos, ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pr. jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 m. juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama sukaupta mišių scena, vykstanti apsnigto miško gilumoje. Kompozicijos piešinys meistriškas, detalus. Personažų figūros taurios, kiek idealizuotos, subtili minkšta toninė modeliuotė.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Pasekas pradeda šokį. Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimų“ iliustracija

    Pasekas pradeda šokį. Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimų“ iliustracija, 1849 m.

    François Grenier, Antanas Zaleskis

    Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 m. kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 m. tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų, rusų kariaunomis ir t. t. Apie 1667 m. grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos, ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pr. jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 m. juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje Pasekas vaizduojamas daugiafigūrinės kompozicijos centre, pradedantis šokį nusilenkimu damai. Daug dėmesio dailininkas skyrė aplinkos detalėms, personažų aprangai, jų portretinei charakteristikai. Kūrinio piešinys detalus, meistriškas, figūrų piešinys kiek idealizuotas, sugrakštintas. Subtilus, niuansuotas toninis modeliavimas išryškina pagrindinius veikėjus, atskiria planus.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Inžinierius statybininkas Stanislovas Kerbedis

    Inžinierius statybininkas Stanislovas Kerbedis, XIX a. vid.

    François Grenier, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Stanislovas Kerbedis (gimė 1810 m. Naujadvaryje, netoli Panevėžio, mirė 1899 m. Varšuvoje) – inžinierius, statybininkas, tiltų statytojas, Rusijos Mokslų akademijos garbės narys. 1826–1828 m. studijavo Vilniaus universitete. 1831 m., baigęs Peterburgo kelių inžinierių korpuso institutą, dėstė taikomąją mechaniką šioje ir kitose Peterburgo aukštosiose mokyklose. Tobulinosi Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. 1844–1852 m. suprojektavo ir statė pirmąjį Rusijoje (per Nevą Peterburge) metalinį varstomąjį tiltą su pasukama perdanga, projektavo ir statė metalinius sijinius tiltus per Lugą ir Dauguvą. 1859–1864 m. projektavo ir statė tiltą per Vyslą Varšuvoje. 1872–1883 m. vadovavo Peterburgo ir Kronštato uostų rekonstrukcijos komitetui. Portretas reprezentacinis. Inžinierius vaizduojamas su visais apdovanojimais ir pasižymėjimo ženklais. Piešinys meistriškas, detalus, turtingai niuansuota formų modeliuotė.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1848 m.

    Isidore Laurent Deroy, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ yra sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios Mikelandželo Palonio freskos Karolio Ripinskio piešinį. Šv. Kazimiero koplyčios freska 1692 m. buvo sukurta italų menininko Mikelandželo Palonio. Jos ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prikeliamos mergaitės tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Tvirtovės paėmimas

    Tvirtovės paėmimas, 1848 m.

    François Grenier, Antanas Zaleskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama kautynių prie tvirtovės scena – kovos su švedų kariais įkarštis. Piešinys detalus, meistriškas, subtiliai modeliuotos apimtys, išraiškingos portretinės personažų charakteristikos.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Pasekas pradeda šokį

    Pasekas pradeda šokį, 1849 m.

    François Grenier, Antanas Zaleskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje Pasekas vaizduojamas daugiafigūrinės kompozicijos centre, pradedantis šokį nusilenkimu damai. Daug dėmesio dailininkas skyrė aplinkos detalėms, personažų aprangai, jų portretinei charakteristikai. Kūrinio piešinys detalus, meistriškas, figūrų piešinys kiek idealizuotas, sugrakštintas. Subtilus, niuansuotas toninis modeliavimas, išryškinantis pagrindinius veikėjus, atskiriantis planus.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus universiteto rektorius Martynas Počobutas - Odlianickis

    Vilniaus universiteto rektorius Martynas Počobutas - Odlianickis, 1858 m.

    François Grenier, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Subtilaus detalaus piešinio litografijoje vaizduojamas Martynas Počobutas-Odlianickis (1728–1810) – Vilniaus universiteto rektorius, matematikas, astronomas, švietėjas, publicistas. Kilęs nuo Gardino. Mokėsi Gardino jėzuitų mokykloje, 1745 m. įstojo į Jėzuitų ordiną, mokytojavo Vilniuje ir Polocke. Vilniaus (1745–1751) ir Prahos (1754–1756) universitetuose studijavo graikų ir lotynų kalbas, matematiką. Grįžęs dėstė senąsias kalbas, studijavo universitete teologiją. Mykolui Čartoriskiui remiant, tobulinosi Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Nuo 1764 m. profesorius, matematikos ir astronomijos katedros vadovas, filosofijos daktaras. 1773 m., baigus Vilniaus universiteto observatorijos rekonstrukciją, pradėjo reguliarius astronominius stebėjimus, juos tęsė 34 metus, duomenis skelbė įvairių šalių mokslo darbuose. Počobuto rūpesčiu pagal Martyno Knakfuso projektą 1782–1788 m. buvo pastatytas observatorijos priestatas (salė ir du paviljonai su sukamais bokštais). 1785 m. apdovanotas Šv. Stanislovo, 1793 m. – Baltojo erelio ordinais. Londono Karališkosios mokslo draugijos narys (1770), Paryžiaus mokslų akademijos narys korespondentas (1778), Vilniaus universiteto rektorius (1780–1799). Počobuto tvarkoma mokykla buvo lotyniška, visi žinojo autoritetingo mokslininko nuomonę apie lotynų, kaip mokslo, kalbą. Rektorius buvo pasikvietęs į universitetą rimtų užsieniečių dėstytojų ir labai nenoriai įsileisdavo į auditorijas lenkiškai paskaitas skaitančius lektorius. Per 1794 metų sukilimą įėjo į Lietuvos tautinę aukščiausiąją tarybą. Nuo 1808 m. gyveno Daugpilio jėzuitų vienuolyne, ten ir mirė.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis

    Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis, 1858 m.

    François Grenier, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Meistriško piešinio, subtilios toninės modeliuotės litografijoje vaizduojamas kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833). Tai buvo plačių interesų asmenybė: politinis veikėjas, diplomatas, kompozitorius, populiaraus polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autorius, dailininkas mėgėjas. Aktyviai dalyvavęs Ketverių metų seimo (1788–1792) veikloje, vėliau perėjo į Targovicos konfederatų pusę, tuo užsitarnaudamas LDK didžiojo iždininko postą (1793). 1794 metų sukilimo metu buvo tarpininkas tarp lenkų ir lietuvių sukilėlių, įėjo į Lietuvos tautinę aukščiausiąją tarybą. Sukilimą numalšinus, emigravo. Į Lietuvą grįžo 1802. Po aštuonerių metų suartėjo su caru Aleksandru I, tapo Rusijos senatoriumi, parengė ir 1811 įteikė carui LDK atkūrimo projektą. Nuo 1823 gyveno Florencijoje. Sukūrė operą, polonezų, valsų, mazurkų, dainų. Parašė knygą apie muziką, keturis tomus atsiminimų. Mirė ir palaidotas Florencijoje.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Mūšis su švedais

    Mūšis su švedais, 1849 m.

    François Grenier, Antanas Zaleskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama dinamiška raitelių ataka. Kovos įtampą sustiprina diagonali kompozicija, paryškinta įstrižai nukreiptomis ietimis bei kardų ašmenimis. Kūrinio piešinys meistriškas, detalus, subtili toninė modeliuotė.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3