Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Vytautas Ignas
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Klounas

    Klounas, XX a. 7 deš. – XX a. 8 deš.

    Vytautas Ignas
    Dekoratyvi, modernistinio piešinio kompozicija. Jos centre dailininkas išraiškingai pavaizdavo graudžiai juokingą klouno figūrą, kurio galva trikampė, o plaukai styro į šonus. Juokdario rūbas išmargintas, rankose jis laiko styginį muzikos instrumentą. Juodas kompozicijos fonas tarsi žydi įvairiaspalvėmis, į snaiges panašiomis gėlėmis.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
  • Vilniaus kraštas

    Vilniaus kraštas, 1981 m.

    Vytautas Ignas

    Raižinių ciklų "Lietuva" kompozicijose svarbiausius krašto regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją apibūdina heraldiniai simboliai, įvairūs atributai. Juose dailininkas panaudojo kiekvienam regionui būdingus liaudies skulptūros motyvus, tipiškus koplytstulpius, kaimo sodybas, bažnyčias bei koplyčias. Pasak tapytojo Viktoro Vizgirdos, dailininkas Ignas, kad ir gyvendamas toli nuo tėvynės, kūrė tautinį meną ir labai originaliai, nieko nekopijuodamas, perėmė lietuvių liaudies meno tradicijas. Lietuviškumą paryškina kūrinio nuotaika, forma ir spalva. Ši dekoratyvi, stilizuota kompozicija vaizduoja Vilniaus kraštą su jam būdinga simbolika ir atributika - Šv. Onos bažnyčia, Aušros Vartais, Gedimino pilimi, lietuviškomis saulutėmis, skulptūrėlėmis.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Liaudies dainininkė

    Liaudies dainininkė, 1970 m.

    Vytautas Ignas

    Stilizuota, horizontali kompozicija. Raižinio centre pavaizduota gitarą laikanti mergina ilgais palaidais plaukais, šalia auga aukštas medelis, smulkiais lapeliais aplipusiomis šakomis, kurio kamieną apsivijęs žaltys. Visame raižinio fone įkomponuoti atskiri vaizdeliai su dūdelėmis grojančiais angelais, tarsi iš pasakų atskridusiais paukščiais, žmonių figūromis, besišypsančia, sužmogintos išvaizdos saule.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Žemaitija

    Žemaitija, 1981 m.

    Vytautas Ignas
  • Klouno pasaulis

    Klouno pasaulis, XX a. II p.

    Vytautas Ignas
    Paveikslo centre pavaizduotas klounas su mandolina. Kairėje - dvi vaikų figūrėlės, vienas iš jų su aitvaru virš galvos. Dešinėje apačioje nutapytos dvi karūnuotos galvos. Viršuje pavaizduoti šviesuliai. Koloritas žalsvai melsvas su rausvais, gelsvais plėmais. Piešinys stilizuotas.
    Nesignuota.
  • Suvalkija

    Suvalkija, 1981 m.

    Vytautas Ignas

    Raižinių ciklų "Lietuva" kompozicijose svarbiausius krašto regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją apibūdina heraldiniai simboliai, įvairūs atributai. Juose dailininkas panaudojo kiekvienam regionui būdingus liaudies skulptūros motyvus, tipiškus koplytstulpius, kaimo sodybas, bažnyčias bei koplyčias. Pasak tapytojo Viktoro Vizgirdos, dailininkas Ignas, kad ir gyvendamas toli nuo tėvynės, kūrė tautinį meną ir labai originaliai, nieko nekopijuodamas, perėmė lietuvių liaudies meno tradicijas. Lietuviškumą paryškina kūrinio nuotaika, forma ir spalva. Ši dekoratyvi, stilizuota kompozicija vaizduoja Suvalkijos regioną. Kūrinys išpuoštas lietuviškomis saulutėmis, gėlėmis, tautiškais rūbais dėvinčiomis lietuvaitėmis, čia yra ir Šv. Jurgis, ir koplytėlė su Rūpintojėliu, ir suvalkietiška, raižiniais dabinta troba.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Dzūkija

    Dzūkija, 1981 m.

    Vytautas Ignas

    Raižinių ciklų "Lietuva" kompozicijose svarbiausius krašto regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją apibūdina heraldiniai simboliai, įvairūs atributai. Juose dailininkas panaudojo kiekvienam regionui būdingus liaudies skulptūros motyvus, tipiškus koplytstulpius, kaimo sodybas, bažnyčias bei koplyčias. Pasak tapytojo Viktoro Vizgirdos, dailininkas Ignas, kad ir gyvendamas toli nuo tėvynės, kūrė tautinį meną ir labai originaliai, nieko nekopijuodamas, perėmė lietuvių liaudies meno tradicijas. Lietuviškumą paryškina kūrinio nuotaika, forma ir spalva. Ši dekoratyvi, stilizuota kompozicija vaizduoja Dzūkijos regioną. Visas lakštas užpildytas šventųjų skulptūrėlėmis, koplytstulpiais, dzūkiškų sodybų vaizdais, stilizuotais paukščiais, gėlėmis ir į skulptūras panašiais medžiais.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Klaipėdos kraštas

    Klaipėdos kraštas, 1981 m.

    Vytautas Ignas

    Raižinių ciklų "Lietuva" kompozicijose svarbiausius krašto regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją apibūdina heraldiniai simboliai, įvairūs atributai. Juose dailininkas panaudojo kiekvienam regionui būdingus liaudies skulptūros motyvus, tipiškus koplytstulpius, kaimo sodybas, bažnyčias bei koplyčias. Pasak tapytojo Viktoro Vizgirdos, dailininkas Ignas, kad ir gyvendamas toli nuo tėvynės, kūrė tautinį meną ir labai originaliai, nieko nekopijuodamas, perėmė lietuvių liaudies meno tradicijas. Lietuviškumą paryškina kūrinio nuotaika, forma ir spalva. Ši dekoratyvi, stilizuota kompozicija vaizduoja Klaipėdos kraštą. Raižinyje dominuoja Neptūno figūra, o visame lakšto fone sukomponuoti pajūrio kraštui būdingi simboliai, puoštos kaimo trobos, tautiniais drabužiais vilkinčios merginos, stilizuotos gėlės, medžiai ir Klaipėdos krašto herbas.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Kauno kraštas

    Kauno kraštas, 1981 m.

    Vytautas Ignas

    Raižinių ciklų "Lietuva" kompozicijose svarbiausius krašto regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją apibūdina heraldiniai simboliai, įvairūs atributai. Juose dailininkas panaudojo kiekvienam regionui būdingus liaudies skulptūros motyvus, tipiškus koplytstulpius, kaimo sodybas, bažnyčias bei koplyčias. Pasak tapytojo Viktoro Vizgirdos, dailininkas Ignas, kad ir gyvendamas toli nuo tėvynės, kūrė tautinį meną ir labai originaliai, nieko nekopijuodamas, perėmė lietuvių liaudies meno tradicijas. Lietuviškumą paryškina kūrinio nuotaika, forma ir spalva. Ši dekoratyvi, stilizuota kompozicija vaizduoja Kauno kraštą. Raižinio dešinėje sukomponuotas Kauno herbas su stumbru, pagrindiniai miesto architektūriniai paminklai, kulto pastatai, fabrikai ir gamyklos, augalai, paukščiai ir skraidantys angeliukai.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Šv. Kazimieras

    Šv. Kazimieras, 1979 m.

    Vytautas Ignas
  • Liaudies dainininkė

    Liaudies dainininkė, 1970 m.

    Vytautas Ignas

    Horizontali, stilizuota kompozicija. Raižinio centre pavaizduota gitarą laikanti mergina ilgais, palaidais plaukais, šalia jos aukštas medelis, kurio šakos aplipusios smulkiais lapais, o kamieną apsivijęs žaltys. Visame raižinio fone įkomponuoti atskiri vaizdeliai su dūdelėmis grojančiais angelais, tarsi iš pasakų atskridusiais paukščiais, žmonių figūromis, besišypsančia, sužmogintos išvaizdos saule.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Kalėdų Madona

    Kalėdų Madona, 1966 m.

    Vytautas Ignas

    Vieną svarbiausių vietų dailininko Vytauto Igno kūryboje užėmė religiniai simboliai. Jau ankstyvuosiuose raižiniuose atsirado savaip perkurti lietuvių liaudies skulptūrų šventieji. Menininko kūrybai ypač didelę įtaką padarė ir dievdirbių darbai, tėvynės ilgesys bei tremtis. Ši, ekspresija pasižyminti, dekoratyvi kompozicija primena vitražą.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 12