Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Nežinomas XIX a. I p. dailininkas
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Moters portretas

    Moters portretas

    Nežinomas XIX a. I p. dailininkas
  • Tikėjimo simboliai

    Tikėjimo simboliai, XIX a. I p.

    Nežinomas XIX a. I p. dailininkas
  • Gėlės

    Gėlės, XIX a. I p.

    Nežinomas XIX a. I p. dailininkas
  • Jairo dukters prikėlimas

    Jairo dukters prikėlimas, XIX a. I p.

    Nežinomas XIX a. I p. dailininkas
  • Vyro portretas

    Vyro portretas, XIX a. I p.

    Nežinomas XIX a. I p. dailininkas
  • Antimensijus

    Antimensijus, XVIII a. pab.

    Nežinomas XIX a. I p. dailininkas, Pranciškus Smuglevičius

    Antimensijus (gr. antiminsion – atstojantis altorių) – tai nedidelė šilkinė ar drobinė staltiesėlė, kurioje išsiuvinėti ar grafiniu būdu atspausti Kristaus, nuimto nuo kryžiaus ar paguldyto karste, ir keturių evangelistų atvaizdai. Naudojamas stačiatikių ir unitų liturgijoje, laikomas ant altoriaus Švč. Sakramentui padėti. Daugiafigūrinės kompozicijos centre vaizduojama nuimto nuo kryžiaus ir paguldyto ant drobulės Kristaus apraudojimo scena: po kryžiumi su Kristaus kankinimo įrankiais ties Jėzaus kūnu palinkusi Švč. Mergelė Marija, aukštyn iškeltomis rankomis. Ją supa gedintys šventieji. Kompozicijos kampuose barokiniuose kartušuose įkomponuoti keturių evangelistų atvaizdai. Antimensijaus kompozicija harmoninga, subalansuota, raižysena kietoka, nelanksti. Dailėtyrininko Vlado Drėmos nuomone, šis antimensijus (kaip ir keletas kitų, saugomų LDM) sukurtas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus piešinį.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Antimensijus

    Antimensijus, 1800 m.

    Nežinomas XIX a. I p. dailininkas, Pranciškus Smuglevičius

    Antimensijus (gr. antiminsion – atstojantis altorių) – tai nedidelė šilkinė ar drobinė staltiesėlė, kurioje išsiuvinėti ar grafiniu būdu atspausti Kristaus, nuimto nuo kryžiaus ar paguldyto karste, ir keturių evangelistų atvaizdai. Naudojamas stačiatikių ir unitų liturgijoje, laikomas ant altoriaus Švč. Sakramentui padėti. Daugiafigūrinės kompozicijos centre , pusapvalėje arkoje, vaizduojama nuimto nuo kryžiaus ir guldomo į karstą Kristaus apraudojimo scena. Už karsto su Kristaus kūnu po kryžiumi įkomponuota gedinti Švč. Mergelė Marija ir ją guodžiančios šventosios moterys. Kompozicijos apačioje, abiejose pusėse įkomponuoti keturių evangelistų ir jų simbolių atvaizdai: kairėje: - šv. Matas su angelu ir šv. Morkus su liūtu, dešinėje - šv. Jonas su ereliu bei šv. Lukas su jaučiu. Antimensijaus kompozicija harmoninga, subalansuota, piešinys gyvas, išraiškingas, raižysena gana lanksti. Dailėtyrininko Vlado Drėmos nuomone, šis antimensijus (kaip ir keletas kitų, saugomų LDM) sukurtas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus piešinį.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu Jėzumi ir šv. Ona

    Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu Jėzumi ir šv. Ona, XIX a. I p.

    Nežinomas XIX a. I p. dailininkas
    Skoningame ornamentiniame apvade įkomponuotas religinių skaitinių tekstas apie Švč. Mergelę Mariją, Kūdikėlį Jėzų ir šv. Oną. Virš teksto patalpinta iliustracija, vaizduojanti sėdinčius minėtus šventuosius, nutviekstus dangiškos šviesos spindulių. Raižinys apibendrinto piešinio, sukurtas susikertančiu tvirtu, kiek nelanksčiu štrichu.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Henris Viljamas Saundersas

    Henris Viljamas Saundersas, XIX a. I p.

    Nežinomas XIX a. I p. dailininkas
    Detalaus, kruopštaus piešinio portrete vaizduojamas Henris Viljamas Saundersas (1794–1838) – valstybės tarnautojas. Gimęs Londone. Vilniaus universiteto profesoriaus Juozapo Saunderso sūnus. Rusijos imperijos valstybės tarėjas, Vilniaus gubernijos mokyklų direktorius.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Mykolas Arkangelas

    Mykolas Arkangelas, XIX a. I p.

    Nežinomas XIX a. I p. dailininkas
  • Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila

    Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, XIX a. I p.

    Nežinomas XIX a. I p. dailininkas

    Smulkiu meistrišku štrichu, modeliuojančiu apimtis, sukurta daugiafigūrinė kompozicija. Ji vaizduoja Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Jogailą (apie 1351–1434), nugalėjusį Teutonų (kryžiuočių) ordiną Žalgirio mūšyje. Kompozicijos dešinėje dailininkas pavaizdavo svarbiausiąjį momentą, kada paminama kryžiuočių vėliava, o nugalėtas priešų kariuomenės vadas suklumpa prieš raitą Jogailą, nors tolumoje dar tebevyksta įnirtingi mūšiai. Raižinio piešinys kruopštus, detalus, tačiau portetinė personažų charakteristika neišryškinta, neindividualizuota.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Berniukas su kate

    Berniukas su kate, XIX a. I p.

    Nežinomas XIX a. I p. dailininkas

    Žaismingame nedidelio formato oforte vaizduojama scena: berniukas, žaidžiantis su kate. Raižinys sukurtas, matyt, pradedančio dailininko ar mėgėjo (netikslios berniuko kūno proporcijos), vis dėlto, gana išraiškingas katės judesys, jautriai išraižytas liaunas medelis kairėje kompozicijos pusėje.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3