Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Juozapas Marševskis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Kalnų panorama

    Kalnų panorama, XIX a. II p.

    Juozapas Marševskis
  • Juodosios jūros krantas

    Juodosios jūros krantas

    Juozapas Marševskis
  • Juodosios jūros krantas

    Juodosios jūros krantas, XIX a.

    Juozapas Marševskis
  • Pilies griuvėsiai

    Pilies griuvėsiai, 1865 m.

    Juozapas Marševskis
  • Vogėzų kalnai

    Vogėzų kalnai, 1858 m.

    Juozapas Marševskis
  • Keliautojas

    Keliautojas, XIX a. vid.

    Juozapas Marševskis
  • Peizažas

    Peizažas, XIX a. vid.

    Juozapas Marševskis
  • Vilniaus Bernardinų sodas

    Vilniaus Bernardinų sodas, 1868 m.

    Juozapas Marševskis

    Vilniaus vaizdas nuo Užupio kalvų. Pirmame plane pavaizduotas kalvos šlaitas, kairėje aptvertas neaukšta tvorele. Dešinėje apačioje matytas Vilnelės vingis. Kitame Vilnelės krante pavaizduotas Bernardinų sodas su vešliai žaliuojančia augmenija. Tolumoje matyti: dešinėje – Bekešo kalnas su nuslinkusiu smėlėtu šlaitu, centre – Gedimino pilies kalnas su bokštu ir pilies mūrų fragmentais, kairėje – Vilniaus katedros ir varpinės bei Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno stogai ir bokštai.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Alpių peizažas su upeliu

    Alpių peizažas su upeliu, XIX a.

    Juozapas Marševskis
  • Upelis Šveicarijos kalnuose
  • LDK lauko etmono Jonušo Radvilos stovykla 1649 metais

    LDK lauko etmono Jonušo Radvilos stovykla 1649 metais, XIX a. vid.

    Juozapas Marševskis

    Ornamentiniu apvadu įrėminta daugiafigūrinė litografinė kompozicija atkartoja Nesvyžiaus Radvilų dvare saugoto gobeleno piešinį. Jame vaizduojamas LDK karvedžio ir politiko Jonušo Radvilos (1612–1655) apsilankymas karo lauko stovykloje prie Lojevo (miestas dab. Baltarusijoje). 1649 metų liepos 31 dieną Lojevo mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama lauko etmono Jonušo Radvilos, sumušė į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę besiveržusius Ukrainos kazokus ir taip užkirto kelią Ukrainos sukilimui išplisti iš Lenkijos Karalystės į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės slaviškąsias žemes (Gudija, dab. Baltarusija). Jonušas Radvila vaizduojamas antrajame daugiafigūrinės kompozicijos plane, centre, išdidžiai žengiantis link jį pasitinkančių vadų ir karių. Spėjama, jog apatiniame kampe, dešinėje, pavaizduotas nelaisvėn patekęs jo nugalėtas priešas, sužeistas ir slaugomas dešimttūkstantinės kazokų armijos vadas Mykolas Stanislovas Kžyčevskis (Krzyczewski, ?–1649).

    Aprašė Regina Urbonienė

  • LDK lauko etmono Jonušo Radvilos stovykla 1649 metais

    LDK lauko etmono Jonušo Radvilos stovykla 1649 metais, XIX a. vid.

    Juozapas Marševskis

    Ornamentiniu apvadu įrėminta daugiafigūrinė litografinė kompozicija atkartoja Nesvyžiaus Radvilų dvare saugoto gobeleno piešinį. Jame vaizduojamas LDK karvedžio ir politiko Jonušo Radvilos (1612–1655) apsilankymas karo lauko stovykloje prie Lojevo (miestas dab. Baltarusijoje). 1649 metų liepos 31 dieną Lojevo mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama lauko etmono Jonušo Radvilos, sumušė į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę besiveržusius Ukrainos kazokus ir taip užkirto kelią Ukrainos sukilimui išplisti iš Lenkijos Karalystės į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės slaviškąsias žemes (Gudija, dab. Baltarusija). Jonušas Radvila vaizduojamas antrajame daugiafigūrinės kompozicijos plane, centre, išdidžiai žengiantis link jį pasitinkančių vadų ir karių. Spėjama, jog apatiniame kampe, dešinėje, pavaizduotas nelaisvėn patekęs jo nugalėtas priešas, sužeistas ir slaugomas dešimttūkstantinės kazokų armijos vadas Mykolas Stanislovas Kžyčevskis (Krzyczewski, ?-1649).

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2