Lietuvos nacionalinis dailės muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Vilniaus vaizdas nuo Užupio kalvų. Pirmame plane pavaizduotas kalvos šlaitas, kairėje aptvertas neaukšta tvorele. Dešinėje apačioje matytas Vilnelės vingis. Kitame Vilnelės krante pavaizduotas Bernardinų sodas su vešliai žaliuojančia augmenija. Tolumoje matyti: dešinėje – Bekešo kalnas su nuslinkusiu smėlėtu šlaitu, centre – Gedimino pilies kalnas su bokštu ir pilies mūrų fragmentais, kairėje – Vilniaus katedros ir varpinės bei Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno stogai ir bokštai.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Ornamentiniu apvadu įrėminta daugiafigūrinė litografinė kompozicija atkartoja Nesvyžiaus Radvilų dvare saugoto gobeleno piešinį. Jame vaizduojamas LDK karvedžio ir politiko Jonušo Radvilos (1612–1655) apsilankymas karo lauko stovykloje prie Lojevo (miestas dab. Baltarusijoje). 1649 metų liepos 31 dieną Lojevo mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama lauko etmono Jonušo Radvilos, sumušė į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę besiveržusius Ukrainos kazokus ir taip užkirto kelią Ukrainos sukilimui išplisti iš Lenkijos Karalystės į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės slaviškąsias žemes (Gudija, dab. Baltarusija). Jonušas Radvila vaizduojamas antrajame daugiafigūrinės kompozicijos plane, centre, išdidžiai žengiantis link jį pasitinkančių vadų ir karių. Spėjama, jog apatiniame kampe, dešinėje, pavaizduotas nelaisvėn patekęs jo nugalėtas priešas, sužeistas ir slaugomas dešimttūkstantinės kazokų armijos vadas Mykolas Stanislovas Kžyčevskis (Krzyczewski, ?–1649).

Aprašė Regina Urbonienė

Ornamentiniu apvadu įrėminta daugiafigūrinė litografinė kompozicija atkartoja Nesvyžiaus Radvilų dvare saugoto gobeleno piešinį. Jame vaizduojamas LDK karvedžio ir politiko Jonušo Radvilos (1612–1655) apsilankymas karo lauko stovykloje prie Lojevo (miestas dab. Baltarusijoje). 1649 metų liepos 31 dieną Lojevo mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama lauko etmono Jonušo Radvilos, sumušė į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę besiveržusius Ukrainos kazokus ir taip užkirto kelią Ukrainos sukilimui išplisti iš Lenkijos Karalystės į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės slaviškąsias žemes (Gudija, dab. Baltarusija). Jonušas Radvila vaizduojamas antrajame daugiafigūrinės kompozicijos plane, centre, išdidžiai žengiantis link jį pasitinkančių vadų ir karių. Spėjama, jog apatiniame kampe, dešinėje, pavaizduotas nelaisvėn patekęs jo nugalėtas priešas, sužeistas ir slaugomas dešimttūkstantinės kazokų armijos vadas Mykolas Stanislovas Kžyčevskis (Krzyczewski, ?-1649).

Aprašė Regina Urbonienė