Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Michelangelo Palloni
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1849 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis, Pieter Danckers de Rij,

    Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 m. sukūrė italų menininkas Mikelandželas Palonis. Jų ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą 1604 m. Vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu, detaliai raižytojas A. Oleščinskis atkūrė Peterio Dankerso de Rėjaus perteiktą M. Polonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1848 m.

    Izidorius Lorenas Derua, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846-1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ yra sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios Mikelandželo Palonio freskos Karolio Ripinskio piešinį. Šv. Kazimiero koplyčios freska 1692 m. buvo sukurta italų menininko Mikelandželo Palonio. Jos ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prikeliamos mergaitės tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1848 m.

    Izidorius Lorenas Derua, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ yra sukurta pagal Mikelanželo Palonio freską.
    Šv. Kazimiero koplyčios freskos buvo sukurtos italų menininko Mikelanželo Palonio 1692 m. Jų ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą 1604 m. Vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis vaizduoja ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais – tai vienas labiausiai paplitusių ikonografinių tipų. Plastinė freskų kalba ir kompozicijos – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1848 m.

    Izidorius Lorenas Derua, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ yra sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios Mikelandželo Palonio freskos Karolio Ripinskio piešinį. Šv. Kazimiero koplyčios freska 1692 m. buvo sukurta italų menininko Mikelandželo Palonio. Jos ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prikeliamos mergaitės tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1848 m.

    Izidorius Lorenas Derua, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    1846–1881 m. Jono Kazimiero Vilčinskio leistame litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinyje „Vilniaus albumas“ reprodukuota daug Vilniaus ir jo apylinkių vaizdų, portretų, religinių, istorinių kompozicijų ir kt. Freskų su šv. Kazimiero gyvenimo scenomis pasirinkimas publikavimui naujo leidinio pirmosios serijos pirmajame sąsiuvinyje akivaizdžiai kalba apie leidėjo J. K. Vilčinskio prioritetus bei jo suvoktą temos svarbą. Šv. Kazimieras – pats populiariausias Lietuvos šventasis ir globėjas, kanonizuotas netrukus po mirties 1602 m., o jo kapas tapęs malonių vieta ir piligrimų traukos centru.
    Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčios freskas italų menininkas Mikelanželas Palonis sukūrė 1692 m. Įvairių šaltinių teigimu, Palonis rėmėsi šv. Kazimiero gyvenimo aprašymais, paskelbtais augustinų vienuolio Fra Hilarione di Sant Antonio knygoje „Il breve compendio della Vita, Morte, e Miracoli del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“, išleistoje Neapolyje 1629 metais. Freska „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ skirta pirmam žinomam stebuklui, įvykusiam netrukus po šv. Kazimiero mirties. M. Palonis pavaizdavo stebuklingą mirusia laikytos mergaitės prisikėlimą ir šį stebuklą išgyvenančius jos tėvus bei kitus įvykio liudininkus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.
    Litografijos autoriai meistriškai perteikė M. Palonio freskos didingumą, ekstazinę stebuklą išgyvenančių įvykio dalyvių būseną. Daugiafigūrinė scena įkomponuota į stačiakampį laužytos konfigūracijos apvadą, viršuje užbaigtą prasivėrusiu trikampiu frontonu. Kairėje pavaizduota prie šv. Kazimiero karsto ant žemės gulinti gyvybę atgavusi mergaitė. Ji žvelgia į karalaičio kapą ir rankos mostu lyg nurodo savo tikrąjį išgelbėtoją. Abipus trapios mergaitės figūrėlės dinamiška dešinėn vedančia įstrižaine išsidėstę stebuklo liudininkai. Emocingais jų gestais sustiprinama pakili džiaugsmingo netikėtumo nuotaika. Minkštais pusšešėliais modeliuotomis formomis išgautas erdvės įspūdis, o meistriškai perteiktas slystančios šviesos srautas tarnauja vykstančios scenos dinamikai sustiprinti. Kūrinio spalvinė gama prigesinta, santūri, dominuoja rusvi ir melsvi atspalviai, fono architektūroje pereinantys į monochrominius pilkos spalvos pustonius.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1850 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis

    Graviūra „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje esančią freską. Šį nedidelio formato raižinį ypač smulkia detalia raižysena pliene meistriškai išraižė Antonis Oleščinskis, siekdamas įamžinti garsųjį kūrinį, kurį 1692 nutapė italų menininkas Mikelandželas Palonis. Ikonografinė freskos programa remiasi šv. Kazimiero gyvenimo aprašymu. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ pavaizduota stebuklingai prisikėlusi mergaitė ir jos tėvai, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Lietuvos bajoras

    Lietuvos bajoras, 1850 m.

    Michelangelo Palloni, Julijonas Karčevskis

    Nukopijuotas bajoro atvaizdas iš Mikelandželo Palonio freskos Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje. Spėjama, kad tai freskų fundatorius Vilniaus vaivada Jonas Kazimieras Sapiega (1637–1720). Tai neatitinka istorinės tiesos, nes freskoje vaizduojamų įvykių metu jis dar nebuvo gimęs. Taip norėta parodyti fundatoriaus pagarbą ir meilę šventajam. Bajoras pavaizduotas energingai besukantis į kairę. Dešine ranka ties juosmeniu jis laiko raudoną kepurę, apsiūtą rudu kailiuku. Kairiosios rankos delnas įsakmiai atkištas į priekį. Veido išraiška rūsti. Bajoras vilki ilga lengva ferezija ant margo žipono. Pro ferezijos prakarpą kairėje ties liemeniu kyšo kardo rankena. Fonas baltas, netapytas. Apačioje – mėlynų grindų fragmentas. Piešinys taisyklingas, apibendrintas ir stilizuotas.
    Nesignuota.
    Po atvaizdu rudu rašalu užrašyta:
    „Stroj Krajowy Litewski z Roku II
    z obrazu malowanego w Kaplicy Sgo Kazimierza w Wilnie“

    Parengė Rima Rutkauskienė

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 19
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2