Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Michelangelo Palloni
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1849 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis
    Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą (1604). Jame vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu raižytojas Antonis Oleščinskis atkūrė M. Palonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1849 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis
    Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą (1604). Jame vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu raižytojas Antonis Oleščinskis atkūrė M. Palonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Šv. Kazimiero karstas ir altorius

    Šv. Kazimiero karstas ir altorius, 1871 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis

    Šv. Kazimiero koplyčia dar vadinama Karališkąja.Tai vienas iš gražiausių ir tobuliausių Vilniaus ankstyvojo baroko (XVII a. pirmoji pusė) paminklų. Joje ryški italų meno įtaka.
    Jos apatinė dalis yra kvadratinio plano, viršutinė – aštuoniasienė, apvainikuota barokiniu kupolu su žibintu. 1484 m. kovo 4 d. mirus Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnui Kazimierui (1602 m. kanonizuotas, Kazimieras pripažintas šventuoju), jo palaikai buvo padėti Marijos nekalto prasidėjimo koplyčioje. 1624 m. kunigaikštis Žygimantas III sumanė pagerbti savo giminaitį Kazimierą – pastatyti Šv. Kazimiero koplyčią. Jos statybai buvo naudojamos brangios statybinės medžiagos: iš Švedijos atvežtas smiltainis, Karpatų kalnų marmuras. Koplyčią piešiniais dekoravo žymūs to meto dailininkai. Žygimantui III mirus koplyčios statybą tęsė jo sūnus Vladislovas IV, darbai užbaigti 1636 m. Smulkios meistriškos raižysenos graviūroje pavaizduotas kunigas, aukojantis šv. mišias prie pagrindinio koplyčios altoriaus su laiminančio šv. Kazimiero statula.
    Šis 1849 m. sukurtas A. Oleščinskio plieno raižinys J. K. Vilčinskio panaudotas kaip 1871 m. išleisto L. Godlevskio leidinio „Aušros vartų altorėlis“ (Ołtarzyk Ostrobramski) iliustracija.

  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1848 m.

    Izidorius Lorenas Derua, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    1692 m. italų dailininko Mikelanželo Palonio tapytoje Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčios freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ vaizduojamas 1604 m. rugpjūčio 16 d. atsitikimas, kada katedros kanauninkas Grigalius Svencickis Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos (1556?–1615) nurodymu atidarė šv. Kazimiero karstą. Apie šį įvykį liudija oficialus dokumentas, surašytas Vilniaus kapitulos notaro Martyno Kvaškovskio, jo aprašymą vyskupas pridėjo ir į Romą išsiųstame laiške 1604 m. Pasak vyskupo, atidarius šventojo karalaičio karstą, pasklido nuostabus kvapas, o jo kūnas buvo rastas gaivus, nepakitęs, lyg būtų ką tik palaidotas. M. Palonis įtikinamai perteikė šią emocingai stebuklo liudininkų išgyventą sceną. Pirmajame plane pavaizduoti pamaldžiai prie atverto šventojo karsto suklupę scenos dalyviai. Karste gulintį šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, ilgais banguotais plaukais. Scenos dramatiškumą sustiprina ekspresyvūs figūrų judesiai, išraiškingi rankų gestai. Tiksliai nėra žinoma, kurie nutapyti personažai yra tikros istorinės asmenybės. Spėjama, jog už karsto klūpantis dvasininkas baltu apsiaustu gali būti kanauninkas Svencickis. Gali būti, jog pirmame plane klūpantis dvasininkas yra popiežius Klemensas VIII, užbaigęs šv. Kazimiero kanonizaciją. Jis pamaldžiai suklupęs, tačiau įkomponuotas kiek atokiau lyg stebėtų įvykį iš didesnio atstumo. Freskos dešinėje pavaizduotas šalia dvasininkų stovintis didikas. Spėjama, jog tai freskų fundatorius Vilniaus vaivada Jonas Kazimieras Sapiega (1637–1720). Vaizduojamų įvykių metu jis dar nebuvo gimęs. Ir amžininkai, ir dailininkas tai žinojo. Tikriausiai tuo norėta parodyti fundatoriaus pagarbą ir meilę šventajam. Sapiegų giminė nuo pat kanonizacijos pradžios skleidė šv. Kazimiero kultą. Jono Kazimiero giminaitis LDK didysis etmonas ir kancleris Leonas Sapiega buvo vienas pagrindinių pirmos šv. Kazimiero bažnyčios fundatorių.
    Litografijos autoriai meistriškai atkūrė stebuklinę M. Palonio freskos nuotaiką. Spalvine kūrinio gama kiek nutolta nuo originalo, tačiau rusvais, bordo ir auksiniais atspalviais išryškinant pirmojo plano personažų rūbus ir palaipsniui prigesinant tolėliau stovinčių veikėjų aprangą galiausiai pereinant vien į monochrominius pilkšvus tonus fono architektūroje išgautas didžiulės erdvės pojūtis, perteiktas dinamiškas slystančios šviesos srautas. Litografijos piešinys tikslus, subtilus, meistriškas.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1848 m.

    Izidorius Lorenas Derua, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    1846–1881 m. Jono Kazimiero Vilčinskio leistame litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinyje „Vilniaus albumas“ reprodukuota daug Vilniaus ir jo apylinkių vaizdų, portretų, religinių, istorinių kompozicijų ir kt. Freskų su šv. Kazimiero gyvenimo scenomis pasirinkimas publikavimui naujo leidinio pirmosios serijos pirmajame sąsiuvinyje akivaizdžiai kalba apie leidėjo J. K. Vilčinskio prioritetus bei jo suvoktą temos svarbą. Šv. Kazimieras – pats populiariausias Lietuvos šventasis ir globėjas, kanonizuotas netrukus po mirties 1602 m., o jo kapas tapęs malonių vieta ir piligrimų traukos centru.
    Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčios freskas italų menininkas Mikelanželas Palonis sukūrė 1692 m. Įvairių šaltinių teigimu, Palonis rėmėsi šv. Kazimiero gyvenimo aprašymais, paskelbtais augustinų vienuolio Fra Hilarione di Sant Antonio knygoje „Il breve compendio della Vita, Morte, e Miracoli del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“, išleistoje Neapolyje 1629 metais. Freska „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ skirta pirmam žinomam stebuklui, įvykusiam netrukus po šv. Kazimiero mirties. M. Palonis pavaizdavo stebuklingą mirusia laikytos mergaitės prisikėlimą ir šį stebuklą išgyvenančius jos tėvus bei kitus įvykio liudininkus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.
    Litografijos autoriai meistriškai perteikė M. Palonio freskos didingumą, ekstazinę stebuklą išgyvenančių įvykio dalyvių būseną. Daugiafigūrinė scena įkomponuota į stačiakampį laužytos konfigūracijos apvadą, viršuje užbaigtą prasivėrusiu trikampiu frontonu. Kairėje pavaizduota prie šv. Kazimiero karsto ant žemės gulinti gyvybę atgavusi mergaitė. Ji žvelgia į karalaičio kapą ir rankos mostu lyg nurodo savo tikrąjį išgelbėtoją. Abipus trapios mergaitės figūrėlės dinamiška dešinėn vedančia įstrižaine išsidėstę stebuklo liudininkai. Emocingais jų gestais sustiprinama pakili džiaugsmingo netikėtumo nuotaika. Minkštais pusšešėliais modeliuotomis formomis išgautas erdvės įspūdis, o meistriškai perteiktas slystančios šviesos srautas tarnauja vykstančios scenos dinamikai sustiprinti. Kūrinio spalvinė gama prigesinta, santūri, dominuoja rusvi ir melsvi atspalviai, fono architektūroje pereinantys į monochrominius pilkos spalvos pustonius.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Lietuvos bajoras

    Lietuvos bajoras, 1850 m.

    Michelangelo Palloni, Julijonas Karčevskis

    Nukopijuotas bajoro atvaizdas iš Mikelandželo Palonio freskos Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje. Spėjama, kad tai freskų fundatorius Vilniaus vaivada Jonas Kazimieras Sapiega (1637–1720). Tai neatitinka istorinės tiesos, nes freskoje vaizduojamų įvykių metu jis dar nebuvo gimęs. Taip norėta parodyti fundatoriaus pagarbą ir meilę šventajam. Bajoras pavaizduotas energingai besukantis į kairę. Dešine ranka ties juosmeniu jis laiko raudoną kepurę, apsiūtą rudu kailiuku. Kairiosios rankos delnas įsakmiai atkištas į priekį. Veido išraiška rūsti. Bajoras vilki ilga lengva ferezija ant margo žipono. Pro ferezijos prakarpą kairėje ties liemeniu kyšo kardo rankena. Fonas baltas, netapytas. Apačioje – mėlynų grindų fragmentas. Piešinys taisyklingas, apibendrintas ir stilizuotas.
    Nesignuota.
    Po atvaizdu rudu rašalu užrašyta:
    „Stroj Krajowy Litewski z Roku II
    z obrazu malowanego w Kaplicy Sgo Kazimierza w Wilnie“

    Parengė Rima Rutkauskienė

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 18
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2