Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Michelangelo Palloni
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1848 m.

    Izidorius Lorenas Derua, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ yra sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios Mikelandželo Palonio freskos Karolio Ripinskio piešinį. Šv. Kazimiero koplyčios freska 1692 m. buvo sukurta italų menininko Mikelandželo Palonio. Jos ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prikeliamos mergaitės tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1848 m.

    Izidorius Lorenas Derua, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ yra sukurta pagal Mikelanželo Palonio freską.
    Šv. Kazimiero koplyčios freskos buvo sukurtos italų menininko Mikelanželo Palonio 1692 m. Jų ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą 1604 m. Vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis vaizduoja ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais – tai vienas labiausiai paplitusių ikonografinių tipų. Plastinė freskų kalba ir kompozicijos – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1871 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 m. sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Jų ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą 1604 m. Iš vyišlikusio vyskupo pasakojimo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku šrtichu, detaliai raižytojas A. Oleščinskis atkūrė Pėterio Dankerso de Ry perteiktą M. Polonio freskos kompoziciją ir nuotaiką. Šis 1849 m. sukurtas A. Oleščinskio plieno raižinys J. K. Vilčinskio panaudotas kaip 1871 m. išleisto L. Godlevskio leidinio "Aušros vartų altorėlis" (Ołtarzyk Ostrobramski) iliustracija.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1871 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis
  • Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1850 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis, Pieter Danckers de Rij,

    Graviūra „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje esančią freską. Šį nedidelio formato raižinį ypač smulkia detalia raižysena pliene meistriškai išraižė Antonis Oleščinskis, siekdamas įamžinti garsųjį kūrinį, kurį 1692 m. nutapė italų menininkas Mikelandželas Palonis. Ikonografinė freskos programa remiasi šv. Kazimiero gyvenimo aprašymu. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prisikėlusią mergaitę ir jos tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1850 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis

    Graviūra „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje esančią freską. Šį nedidelio formato raižinį ypač smulkia detalia raižysena pliene meistriškai išraižė Antonis Oleščinskis, siekdamas įamžinti garsųjį kūrinį, kurį 1692 nutapė italų menininkas Mikelandželas Palonis. Ikonografinė freskos programa remiasi šv. Kazimiero gyvenimo aprašymu. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ pavaizduota stebuklingai prisikėlusi mergaitė ir jos tėvai, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1849 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis
    Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą (1604). Jame vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu raižytojas Antonis Oleščinskis atkūrė M. Palonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1849 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis
    Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą (1604). Jame vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu raižytojas Antonis Oleščinskis atkūrė M. Palonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1849 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis
    Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą (1604). Jame vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu raižytojas Antonis Oleščinskis atkūrė M. Palonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1850 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Graviūra „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje esančią freską. Šį nedidelio formato raižinį ypač smulkia detalia raižysena pliene meistriškai išraižė Antonis Oleščinskis, siekdamas įamžinti garsųjį kūrinį, kurį 1692 nutapė italų menininkas Mikelandželas Palonis. Ikonografinė freskos programa remiasi šv. Kazimiero gyvenimo aprašymu. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ vaizduojama stebuklingai prisikėlusi mergaitė ir jos tėvai, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1849 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis, Pieter Danckers de Rij,

    Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 m. sukūrė italų menininkas Mikelandželas Palonis. Jų ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą 1604 m. Vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu, detaliai raižytojas A. Oleščinskis atkūrė Peterio Dankerso de Rėjaus perteiktą M. Polonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1849 m.

    Michelangelo Palloni, Antonis Oleščinskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis
    Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą (1604). Jame vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu raižytojas Antonis Oleščinskis atkūrė M. Palonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2