Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Antanas Zaleskis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Ignoto Krasickio pasakos „Jauna ir sena lapė“ iliustracija
  • Ignoto Krasickio pasakos „Bitė ir širšė“ iliustracija
  • Eskizas

    Eskizas, 1876 m. (?)

    Antanas Zaleskis

    Plona kontūrine linija Antano Zaleskio (1824–1885) sukurtame eskize, kairėje, vaizduojamas secesinių formų paminklo projektas su Vyčiu ir pagonių dievais Milda bei Kavu. Paminklas skirtas grafui Eustachui Tiškevičiui, Lietuvos archeologijos pradininkui, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjui. Dešinėje įkomponuoti įvairūs herbai bei archeologiniai radiniai (iečių antgaliai, kirvukai, segės ąsotis ir kt.) – objektai, apibūdinantys Eustacho Tiškevičiaus interesus.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Pasekas jūros kelionėje

    Pasekas jūros kelionėje, XIX a. vid.

    Adolphe Jean-Baptiste Bayot, Antanas Zaleskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Dinamiškos įstrižainės kompozicijos litografijoje vaizduojama Paseko ir jo draugų kova su stichija audringoje jūroje. Piešinys gyvas, meistriškas, išraiškingas. Turtingai niuansuota toninė modeliuotė.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Paseko kova su miestiečiais

    Paseko kova su miestiečiais, XIX a. vid.

    Adolphe Jean-Baptiste Bayot, Antanas Zaleskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama Paseko ir jo bendražygių kova su miestiečiais, kilus konfliktui dėl arklių. Kontrastingos šviesotamsos bei gyvo išraiškingo piešinio dėka dailininkui pavyko perteikti įnirtingų grumtynių įkarštį.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Jokūbas Nezabitovskis mūšyje su totoriais prie Zbaražo 1574 metais

    Jokūbas Nezabitovskis mūšyje su totoriais prie Zbaražo 1574 metais, XIX a. vid.

    Adolphe Jean-Baptiste Bayot, Antanas Zaleskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Dinamiška scena, vaizduojanti kautynių su totorių armija momentą. Vaizdo dramatizmą sustiprina sudėtinga kompozicinė schema: daugybė susipynusių veikiančių asmenų grupių juda skirtingomis kryptimis gaivališkame susirėmimo įkarštyje. Meistriškas piešinys paryškina kovojančiųjų įtampą, atsispindinčią ne tik jų veiduose, judesiuose, bet ir žirgų pozose. Sudėtinga šviesotamsa bei turtinga kontrastais ir pustoniais formų modeliuotė įtaigiai perteikia istorinės kovos užmojį.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Jokūbas Nezabitovskis mūšyje su totoriais prie Zbaražo 1574 metais

    Jokūbas Nezabitovskis mūšyje su totoriais prie Zbaražo 1574 metais

    Adolphe Jean-Baptiste Bayot, Antanas Zaleskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Dinamiška scena, vaizduojanti kautynių su totorių armija momentą. Vaizdo dramatizmą sustiprina sudėtinga kompozicinė schema: daugybė susipynusių veikiančių asmenų grupių juda skirtingomis kryptimis gaivališkame susirėmimo įkarštyje. Meistriškas piešinys paryškina kovojančiųjų įtampą, atsispindinčią ne tik jų veiduose, judesiuose, bet ir žirgų pozose. Sudėtinga šviesotamsa bei turtinga kontrastais ir pustoniais formų modeliuotė įtaigiai perteikia istorinės kovos užmojį.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Ignoto Krasickio pasakos „Žiurkė ir motina“ iliustracija
  • Ignoto Krasickio pasakos „Du šunys“ iliustracija
  • Vestuvės Ojcove

    Vestuvės Ojcove, XIX a. vid.

    Eugène Cicéri, Antanas Zaleskis, Claude Regnier,

    Litografijoje, sukurtoje pagal Antano Zaleskio (1824–1885) piešinį, perteiktas gyvas liaudiškos puotos šurmulys. Pirmame plane taures kelia pagyvenę ponai, antrame plane įkomponuotas grakščių šokėjų ratelis. Už jų matosi nuotaikinga užstalės scena, o toliuose atsiveria romantiškas apgriuvusios pilies vaizdas. Piešinys gyvas, laisvas, kiek idealizuotas ir sugrakštintas. Litografija žavi turtinga, subtilia tonine modeliuote, meistrišku planų atskyrimu, išraiškingomis, įsimenančiomis portretinėmis charakteristikomis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Medžioklės scena

    Medžioklės scena, 1855 m.

    Viktor Vincent Adam, Eugène Cicéri, Antanas Zaleskis,

    Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų, rusų kariaunomis ir t. t. Apie 1667 m. grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos, ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojamas Pasekas, jojantis medžioklėn, apsuptas pulko šunų bei įvairių medžiojamų žvėrelių (lapė, kiškis, barsukas ir kt.). Kūrinio piešinys meistriškas, detalus, jautri toninė modeliuotė, santūrus, prigesintas spalvinis sprendimas.

  • Vakaras pas Rudaminą

    Vakaras pas Rudaminą, XIX a. vid.

    Adolphe Jean-Baptiste Bayot, Antanas Zaleskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Romantizmo epochos rašytojo, Juozapo Ignoto Kraševskio amžininko, Ignoto Chodzkos (1794–1861) „Kvestoriaus atsiminimų“ iliustracija vaizduoja nuotaikingą vakaronę pas poną Rudaminą, kurioje daug šokama, dainuojama, sakomi iškilmingi tostai. Daugiafigūrinėje kompozicijoje vaizduojamas puotos įkarštis: pakeltos taurės, pakili personažų nuotaika. Piešinys detalus, realistinis, meistriška toninė modeliuotė.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4