Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Mykolas Elvyras Andriolis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Vingio rūmų griuvėsiai

    Vingio rūmų griuvėsiai, XIX a. II p.

    Mykolas Elvyras Andriolis
  • Rašantis vienuolis

    Rašantis vienuolis, 1879 m.

    Mykolas Elvyras Andriolis, Andrzej Zajkowski

    Romantinės dailės tendencijos ryškios Mykolo Elvyro Andriolio (1836–1893) kūryboje. Vilniuje gimęs italų kilmės dailininkas įgijo puikų akademinį išsilavinimą. 1857 jis baigė Peterburgo dailės akademiją, vėliau tobulinosi Šv. Luko dailės akademijoje Romoje. M. E. Andriolis daug keliavo ir po Lietuvą, piešė architektūros ir dailės paminklus, liaudies tipus. Kaip aktyvus 1863 metų sukilimo dalyvis buvo suimtas ir ištremtas į Viatką (1868). Po 1871 amnestijos gyveno Varšuvoje. M. E. Andriolis iliustravo lenkų rašytojų knygas, bendradarbiavo žurnaluose „Tygodnik Ilustrowany“ ir „Kłosy“. 1883–1886 dirbo Paryžiaus Firmin Didot leidykloje, iliustravo V. Šekspyro, A. Diuma, D. F. Kuperio ir kt. knygas. M. E. Andriolio pieštus estampus ir iliustracijas raižė žymūs prancūzų ir lenkų ksilografai. Medžio raižinys, vaizduojantis rašantį vienuolį, sukurtas Varšuvos laikotarpiu. Jis pasižymi vaizdingu praėjusios epochos atmosferos perteikimu, išraiškinga tipažo charakteristika, puikia, meistriška raižysena.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Dviejų vyrų portretas

    Dviejų vyrų portretas

    Mykolas Elvyras Andriolis
  • Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės

    Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės, XIX a. vid.

    Philippe Benoist, Eugène Cicéri, Mykolas Elvyras Andriolis,

    Panoraminė peizažinė kompozicija, kurioje atsiveria daugiabokštė Vilniaus panorama ir Neries upės krantai. Pirmame plane, kairėje, įkomponuotos kelios stafažinės figūros, vilkinčios tautiniais kostiumais. Tolumoje – miesto panoramoje – gerai atpažįstami Vilniaus architektūros paminklai: klasicistinė katedra su varpine, šv. Jonų bažnyčia, šv. Jokūbo bažnyčia ir kiti statiniai. Litografija meistriška, laisvo detalaus piešinio, pasižymi subtiliu, turtingai niuansuotu toniniu modeliavimu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus vaizdas nuo šiaurės vakarų pusės

    Vilniaus vaizdas nuo šiaurės vakarų pusės, XIX a. vid.

    Mykolas Elvyras Andriolis, Jean Jacques Outhwaite, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Pagal Mykolo Elvyro Andriolio kūrinį išraižyta peizažinė kompozicija, kurioje atsiveria daugiabokštė Vilniaus panorama ir Neries upės krantai. Pirmame plane, kairėje, įkomponuotos kelios stafažinės figūros, vilkinčios tautiniais kostiumais. Tolumoje – miesto panoramoje – gerai atpažįstami Vilniaus architektūros paminklai: klasicistinė Katedra su varpine, Šv. Jonų bažnyčia, Šv. Jokūbo bažnyčia ir kt. statiniai. Detalaus piešinio raižinys pasižymi subtiliu, niuansuotu toniniu modeliavimu. Tai meistriškas reprodukcinės grafikos kūrėjo darbas.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Alfo pasakojimas Kęstučio dvare
  • Raižinys

    Raižinys

    Mykolas Elvyras Andriolis
  • Gedimino pilies statyba

    Gedimino pilies statyba, 1882 m.

    Mykolas Elvyras Andriolis, Bolesław Puc
    Daugiafigūrinėje kompozicijoje vaizduojama Gedimino pilies statyba. Gediminas (1275–1341) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1316–1341), diplomatas, sumanus karvedys, sulaikęs Aukso ordos veržimąsi į Vakarus, stabdęs vokiečių riterių agresiją. Titulavosi lietuvių ir rutėnų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Gediminaičių dinastijos pradininkas. Pasak legendos, apie 1320, ilsėdamasis po medžioklės Gediminas susapnavo kaukiantį geležinį vilką. Žyniams išaiškinus, jog šioje vietoje jam lemta įkurti miestą, kurio laukia didžiulė šlovė, pradėta pilies ir miesto statyba. Dailininkas laisva meistriška raižysena perteikė statybų užmojį ir dinamiką, išraiškingai charakterizavo pagrindinius veikiančius asmenis. Pirmame plane susikertančiomis diagonalėmis viena kitai priešpastatytos raito kunigaikščio Gedimino ir jo palydos bei akmenvežių grupės. Pagarbiai prieš valdovą suklupęs statyboms vadovaujantis meistras, vokietis iš Niurnbergo, rodantis Gediminui statinių planus. Antrame plane pavaizduotas aukuras ir žynys su pagalbininkais, laukiančiais dievų palaiminimo. Kompoziciją uždaro fone įkomponuoti pilies mūrai su pastoliais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Gedimino pilies statyba

    Gedimino pilies statyba, 1882 m.

    Mykolas Elvyras Andriolis, Bolesław Puc
    Daugiafigūrinėje kompozicijoje vaizduojama Gedimino pilies statyba. Gediminas (1275–1341) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1316–1341), diplomatas, sumanus karvedys, sulaikęs Aukso ordos veržimąsi į Vakarus, stabdęs vokiečių riterių agresiją. Titulavosi lietuvių ir rutėnų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Gediminaičių dinastijos pradininkas. Pasak legendos, apie 1320, ilsėdamasis po medžioklės Gediminas susapnavo kaukiantį geležinį vilką. Žyniams išaiškinus, jog šioje vietoje jam lemta įkurti miestą, kurio laukia didžiulė šlovė, pradėta pilies ir miesto statyba. Dailininkas laisva meistriška raižysena perteikė statybų užmojį ir dinamiką, išraiškingai charakterizavo pagrindinius veikiančius asmenis. Pirmame plane susikertančiomis diagonalėmis viena kitai priešpastatytos raito kunigaikščio Gedimino ir jo palydos bei akmenvežių grupės. Pagarbiai prieš valdovą suklupęs statyboms vadovaujantis meistras, vokietis iš Niurnbergo, rodantis Gediminui statinių planus. Antrame plane pavaizduotas aukuras ir žynys su pagalbininkais, laukiančiais dievų palaiminimo. Kompoziciją uždaro fone įkomponuoti pilies mūrai su pastoliais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Vilniaus miesto vaizdas nuo šiaurės vakarų pusės

    Vilniaus miesto vaizdas nuo šiaurės vakarų pusės, XIX a. vid.

    Philippe Benoist, Eugène Cicéri, Mykolas Elvyras Andriolis,

    Peizažinė kompozicija, kurioje atsiveria daugiabokštė Vilniaus panorama ir Neries upės krantai. Pirmame plane, kairėje, įkomponuotos kelios stafažinės figūros, vilkinčios tautiniais kostiumais. Tolumoje, miesto panoramoje – gerai atpažįstami Vilniaus architektūros paminklai: klasicistinė Katedra su varpine, Šv. Jonų bažnyčia, Šv. Jokūbo bažnyčia ir kiti statiniai. Meistriška, laisvo detalaus piešinio litografija žavi subtiliu, turtingai niuansuotu toniniu modeliavimu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Gedimino pilies statyba

    Gedimino pilies statyba, 1882 m.

    Mykolas Elvyras Andriolis, Bolesław Puc
    Daugiafigūrinėje kompozicijoje vaizduojama Gedimino pilies statyba. Gediminas (1275–1341) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1316–1341), diplomatas, sumanus karvedys, sulaikęs Aukso ordos veržimąsi į Vakarus, stabdęs vokiečių riterių agresiją. Titulavosi lietuvių ir rutėnų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Gediminaičių dinastijos pradininkas. Pasak legendos, apie 1320, ilsėdamasis po medžioklės Gediminas susapnavo kaukiantį geležinį vilką. Žyniams išaiškinus, jog šioje vietoje jam lemta įkurti miestą, kurio laukia didžiulė šlovė, pradėta pilies ir miesto statyba. Dailininkas laisva meistriška raižysena perteikė statybų užmojį ir dinamiką, išraiškingai charakterizavo pagrindinius veikiančius asmenis. Pirmame plane susikertančiomis diagonalėmis viena kitai priešpastatytos raito kunigaikščio Gedimino ir jo palydos bei akmenvežių grupės. Pagarbiai prieš valdovą suklupęs statyboms vadovaujantis meistras, vokietis iš Niurnbergo, rodantis Gediminui statinių planus. Antrame plane pavaizduotas aukuras ir žynys su pagalbininkais, laukiančiais dievų palaiminimo. Kompoziciją uždaro fone įkomponuoti pilies mūrai su pastoliais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Gedimino pilies statyba

    Gedimino pilies statyba, 1882 m.

    Mykolas Elvyras Andriolis, Bolesław Puc
    Daugiafigūrinėje kompozicijoje vaizduojama Gedimino pilies statyba. Gediminas (1275–1341) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1316–1341), diplomatas, sumanus karvedys, sulaikęs Aukso ordos veržimąsi į Vakarus, stabdęs vokiečių riterių agresiją. Titulavosi lietuvių ir rutėnų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Gediminaičių dinastijos pradininkas. Pasak legendos, apie 1320, ilsėdamasis po medžioklės Gediminas susapnavo kaukiantį geležinį vilką. Žyniams išaiškinus, jog šioje vietoje jam lemta įkurti miestą, kurio laukia didžiulė šlovė, pradėta pilies ir miesto statyba. Dailininkas laisva meistriška raižysena perteikė statybų užmojį ir dinamiką, išraiškingai charakterizavo pagrindinius veikiančius asmenis. Pirmame plane susikertančiomis diagonalėmis viena kitai priešpastatytos raito kunigaikščio Gedimino ir jo palydos bei akmenvežių grupės. Pagarbiai prieš valdovą suklupęs statyboms vadovaujantis meistras, vokietis iš Niurnbergo, rodantis Gediminui statinių planus. Antrame plane pavaizduotas aukuras ir žynys su pagalbininkais, laukiančiais dievų palaiminimo. Kompoziciją uždaro fone įkomponuoti pilies mūrai su pastoliais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2