Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Karolis Ripinskis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Jonas Rustemas

    Jonas Rustemas, 1833 m.

    Karolis Ripinskis

    Karolis Ripinskis, Jono Rustemo mokinys, jautriai, su ypatingu dėmesiu litografavo savo profesoriaus portretą. Jonas Rustemas (1762–1835) – žymus lietuvių tapytojas, dailės pedagogas. Gimė Stambule armėno (?) ir prancūzės šeimoje. Dailės mokėsi Varšuvoje pas Žaną Pjerą Norbleną ir Marčelo Bačarelio vadovaujamose karališkosiose tapybos dirbtuvėse. 1788–1790 m. buvo išvykęs į Vokietiją, grįžęs dirbo įvairiuose dvaruose. 1798 m. paskirtas Pranciškaus Smuglevičiaus adjunktu Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedroje. Po Smuglevičiaus mirties perėmė vadovavimą katedrai, nuo 1811 m. – profesorius. Rūpinosi dailės dėstymo metodikos tobulinimu, universiteto dailės kolekcijos ir kitų mokymo priemonių kaupimu, studentų darbų parodų organizavimu. Karolio Ripinskio sukurtos portretinės litografijos piešinys gyvas, meistriškas, išraiškingas, turtingai niuansuota toninė modeliuotė.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Kunigas Jonas Nedzveckis

    Kunigas Jonas Nedzveckis, XIX a. I p.

    Karolis Ripinskis

    Tapytojas, litografas ir puikus piešėjas Karolis Ripinskis paliko nemažą romantinių portretų galeriją. Jo litografijose piešinys visada detalus, tikslus, atskleidžiama portretuojamojo nuotaika, perteikiami charakteringi bruožai, medžiagiškumas. Toks įdėmus dailininko žvilgsnis į pozuojantįjį juntamas ir kunigo Jono Nedzveckio portrete, sukurtame jautria linija, minkštai, niuansuotai modeliuojant apimtis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Karininkas

    Karininkas, XIX a. I p.

    Karolis Ripinskis

    Tapytojas Karolis Ripinskis paliko nemažą romantinių portretų galeriją. Jo litografijose piešinys visada kruopštus, tikslus, atskleidžiama portretuojamojo nuotaika, perteikiami individualūs bruožai, medžiagiškumas. Šis neįvardinto karininko, vilkinčio paradine uniforma, portretas taip pat pasižymi detaliu piešiniu, minkšta tonine modeliuote. Juntamas įdėmus dailininko žvilgsni į modelį, perteikiant tik jam būdingus veido bruožus, charakteringą kiek sukaustytą judesį.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Jonas Zarževskis

    Jonas Zarževskis, 1874 m.

    Karolis Ripinskis
  • Gudų poeto Jano Barščiausko portretas

    Gudų poeto Jano Barščiausko portretas, XIX a.

    Karolis Ripinskis

    Gudų poetas Janas Barščiauskas (1794–1851) – Polocko jėzuitų akademijos auklėtinis, literatas, žurnalo „Niezabudka“ leidėjas, vienas iš baltarusių literatūros pradininkų.
    J. Barščiauskas vaizduojamas iki krūtinės, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę. Jis 30–40 metų amžiaus, rudaplaukis, su ūseliais. Vilki juodą švarką ir baltus marškinius. Kaklaskarė juoda. Fonas neutralus rudas.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Kunigas Liudvikas Trinkovskis

    Kunigas Liudvikas Trinkovskis, 1830 m.

    Karolis Ripinskis, Kanutas Ruseckas
  • Teisėjo Ignoto Monkevičiaus portretas
  • Moteris juodais rūbais

    Moteris juodais rūbais, 1857 m.

    Karolis Ripinskis

    Vidutinio amžiaus moters portretas iki kelių. Ji sėdi ant kėdės, 3/4 pasisukusi į dešinę, rankose laiko skėtį. Moters pailgas veidas pablyškęs, akys didelės, žvilgsnis melancholiškas. Tamsūs plaukai lygiai sušukuoti už nugaros, susukti į kuodelį. Moteris vilki prašmatnia, gausiai drapiruota juoda suknele plačiomis rankovėmis. Pečius dengia didžiulė nėrinių apykaklė. Galvą puošia tamsių nėrinių kaspinas, surištas pasmakrėje. Piešinys realistinis, idealizuotas, detalus. Ryškus dailininko dėmesys moters rūbams. Šviesotamsa minkšta. Tapyba plono sluoksnio. Spalvos negausios, koloritas rudai pilkas.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

  • Gydytojas Feliksas Rimkevičius

    Gydytojas Feliksas Rimkevičius, 1836 m.

    Karolis Ripinskis

    Feliksas Rimkevičius (1799–1851) – gydytojas. Kilęs nuo Mogiliavo, mediciną studijavo Vilniaus universitete, profesoriaus Johano Peterio Franko mokinys. 1827–1832 m. dėstė terapiją ir fiziologiją. Medicinos daktaras (nuo 1821), Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos patologijos ir specialiosios terapijos profesorius (1832–1842), nuo 1838 m. dar ir Terapijos klinikos vadovas. Buvo Gailestingųjų seserų ligoninės vyriausias gydytojas, dirbo Savičiaus ligoninėje. 1831 m. buvo pasiųstas į Lietuvos Brastą kovoti su kilusia choleros epidemija, už pasiaukojamą darbą apdovanotas valdžios briliantiniu žiedu. Vilniaus medicinos draugijos narys. Eruditas, puikus diagnostas. Vienas pirmųjų Vilniuje, tirdamas ligonius, naudojo naują auskultacijos ir perkusijos metodą, propagavo jį moksliniuose straipsniuose. Parašė darbų apie cukraligę, plaučių uždegimą, širdies ir kraujagyslių ligas. „Collectanea-Chirurgica“ redakcijos narys (1838).

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Andrius Benediktas Klongevičius

    Andrius Benediktas Klongevičius, ~1841 m.

    Karolis Ripinskis

    Karolis Ripinskis keliskart litografavo Vilniaus vyskupo Andriaus Benedikto Klongevičiaus (1767–1841) portretą. Šioje nedidelio formato iliustracijoje iš 1841 m. išleisto leidinio „Akt wstąpienia na Katedrę Wileńską J W Jędrzeja Benedykta Klągiewica. Biskupa Wileńskiego“, kaip ir daugelyje K. Ripinskio sukurtų žymių Lietuvos asmenybių portretų, nėra dėmesį blaškančių pašalinių detalių, pasirinktas neutralus fonas, geriausiai išryškinantis portretuojamojo bruožus, rimties, susikaupimo būseną. Piešinys minkštas, subtilus, niuansuotas. Portretuojamasis Andrius Benediktas Klongevičius - vyskupas, filosofas, švietėjas, rašytojas. Gimė Alūkstoje, valstiečių šeimoje. Mokykloje Klungio pavardę pasikeitė į Klongevičiaus. Vilniaus universiteto ir Vilniaus misionierių kunigų seminarijos auklėtinis, Kražių gimnazijos mokytojas, Vyriausiosios kunigų seminarijos kapelionas, rektorius, profesorius (dėstė dogmatinę teologiją ir bažnytinę istoriją). Universitetui pavedus, keletą metų ėjo Vilniaus cenzūros komiteto pirmininko pareigas. 1828 m. tapo Vilniaus vyskupijos administratoriumi. Aktyviai lankė parapijas, domėjosi žmonių gyvenimu, švietimo reikalais, rūpinosi sudrausminti kunigus, davė tikslius nurodymus dėl pamaldų tvarkos, rekolekcijų, pamokslų sakymo, giedojimo, elgesio su žmonėmis. 1830 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Lietuvos Brastos vyskupu sufraganu. Už palankumą 1831 metų sukilėliams išsiųstas į Jaroslavlį, bet caras, išklausęs vyskupo įtikinamų paaiškinimų apie įvykius Lietuvoje ir skundo dėl Bažnyčiai daromų skriaudų, grąžino vyskupą į Vilnių. Caro valdžiai uždarius universitetą, buvo Romos katalikų dvasinės akademijos Vilniuje steigimo iniciatorius. Nuo 1840 m. – Vilniaus vyskupas. Yra išspausdinęs nemažai pamokslų, dalį jų išvertė į lietuvių kalbą, išleido litanijų ir maldų lietuviškai.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,
    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Švč. Jėzaus Atpirkėjo Nazariečio bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis vaizduojamas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje vaizduojamas Dievo Apvaizdos simbolis - akis trikampyje (šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu).
  • Andrius Sniadeckis

    Andrius Sniadeckis, XIX a. vid.

    Karolis Ripinskis

    Litografuodamas iškilių savo laikmečio veikėjų portretus, Karolis Ripinskis dažnai rinkdavosi neutralų foną, išryškinantį portretuojamojo bruožus. Santūrus, subtilaus minkšto piešinio iš jautrios toninės modeliuotės Andriaus Sniadeckio (1768–1838) portretas. Tai – chemikas, biologas, gydytojas, švietėjas. Kilęs iš Žnino. Matematiko ir astronomo Jono Sniadeckio brolis. Nuo 1787 m. studijavo mediciną Krokuvos ir Paduvos universitetuose, nuo 1793 m. tobulinosi Edinburge, Londone, Vienoje. 1797–1832 m. dėstė Vilniaus universitete. Chemijos profesorius. Įrengė chemijos laboratoriją, parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį „Początki chemji“ (1800, 2 t.), kūrė chemijos terminiją lenkų kalba. Jo aukšto lygmens veikalas „Teorja jestestw organycznych“ (1804–1911, 3 t.) buvo vienas pirmųjų biologijos ir biochemijos vadovėlių pasaulyje, po kelerių metų jį išsivertė vokiečiai ir prancūzai. 1827–1932 m. vadovavo Terapijos klinikai ir katedrai. Propagavo higieną, sveiką mitybą, fizinį lavinimą, daug rašė apie tai. Buvo vienas iš žurnalo „Dziennik Wileński“ steigėjų, jo pirmasis redaktorius. Aktyviai dalyvavo Vilniaus medicinos draugijos (įkurta 1805) veikloje, pirmininkavo jai, rėmė slaptuosius jaunimo sąjūdžius, priklausė Šubravcų (Nenaudėlių) draugijai, nuo 1819 m. buvo jos prezidentas. Uždarius Vilniaus universitetą, dėstė Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijoje. Mirė Vilniuje, palaidotas Jašiūnuose.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6