Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Karolis Ripinskis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1848 m.

    Isidore Laurent Deroy, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    1692 m. italų dailininko Mikelanželo Palonio tapytoje Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčios freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ vaizduojamas 1604 m. rugpjūčio 16 d. atsitikimas, kada katedros kanauninkas Grigalius Svencickis Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos (1556?–1615) nurodymu atidarė šv. Kazimiero karstą. Apie šį įvykį liudija oficialus dokumentas, surašytas Vilniaus kapitulos notaro Martyno Kvaškovskio, jo aprašymą vyskupas pridėjo ir į Romą išsiųstame laiške 1604 m. Pasak vyskupo, atidarius šventojo karalaičio karstą, pasklido nuostabus kvapas, o jo kūnas buvo rastas gaivus, nepakitęs, lyg būtų ką tik palaidotas. M. Palonis įtikinamai perteikė šią emocingai stebuklo liudininkų išgyventą sceną. Pirmajame plane pavaizduoti pamaldžiai prie atverto šventojo karsto suklupę scenos dalyviai. Karste gulintį šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, ilgais banguotais plaukais. Scenos dramatiškumą sustiprina ekspresyvūs figūrų judesiai, išraiškingi rankų gestai. Tiksliai nėra žinoma, kurie nutapyti personažai yra tikros istorinės asmenybės. Spėjama, jog už karsto klūpantis dvasininkas baltu apsiaustu gali būti kanauninkas Svencickis. Gali būti, jog pirmame plane klūpantis dvasininkas yra popiežius Klemensas VIII, užbaigęs šv. Kazimiero kanonizaciją. Jis pamaldžiai suklupęs, tačiau įkomponuotas kiek atokiau lyg stebėtų įvykį iš didesnio atstumo. Freskos dešinėje pavaizduotas šalia dvasininkų stovintis didikas. Spėjama, jog tai freskų fundatorius Vilniaus vaivada Jonas Kazimieras Sapiega (1637–1720). Vaizduojamų įvykių metu jis dar nebuvo gimęs. Ir amžininkai, ir dailininkas tai žinojo. Tikriausiai tuo norėta parodyti fundatoriaus pagarbą ir meilę šventajam. Sapiegų giminė nuo pat kanonizacijos pradžios skleidė šv. Kazimiero kultą. Jono Kazimiero giminaitis LDK didysis etmonas ir kancleris Leonas Sapiega buvo vienas pagrindinių pirmos šv. Kazimiero bažnyčios fundatorių.
    Litografijos autoriai meistriškai atkūrė stebuklinę M. Palonio freskos nuotaiką. Spalvine kūrinio gama kiek nutolta nuo originalo, tačiau rusvais, bordo ir auksiniais atspalviais išryškinant pirmojo plano personažų rūbus ir palaipsniui prigesinant tolėliau stovinčių veikėjų aprangą galiausiai pereinant vien į monochrominius pilkšvus tonus fono architektūroje išgautas didžiulės erdvės pojūtis, perteiktas dinamiškas slystančios šviesos srautas. Litografijos piešinys tikslus, subtilus, meistriškas.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje

    Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje, ~1850 m.

    Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis
    Vaizduojamas Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus Katedroje. Dailininkas kruopščiai atkūrė portretinį laiminančio vyskupo biustą bei įrašą antkapinėje lentoje, nedetalizuodamas aplinkos. Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – vyskupas, išmintingas ganytojas, veiklus administratorius, energingas valstybininkas. Lietuvos Brastos vaivados Jono Eustachijaus Tiškevičiaus sūnus. Mokėsi Vilniaus universitete, studijas tęsė Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (nuo 1626). 1627 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupu sufraganu. 1638 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys pas popiežių Urboną VIII (Vatikane jam buvo suteiktos garbingos popiežiaus namų prelato pareigos). Žemaičių vyskupas (1633–1649), Vilniaus vyskupas (1649–1656). Garsėjo pamokslais, kultūrine veikla, sielovados darbais, labdara. Pastoraciniams reikalams aptarti sušaukė tris vyskupijų sinodus (Varniuose, Alsėdžiuose, Vilniuje). Išplėtė vienuolynų tinklą (Virbalyje ir Raseiniuose įkurdino dominikonus, Linkuvoje karmelites, Kražiuose benediktines, Krakėse kotrynietes), pastatydino bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Pušalote, įrengė Žemaičių Kalvarijoje, tada vadintoje Gardais, Kryžiaus kelio stotis. Skatino burtis bažnytines brolijas, Skuode įsteigė šv. Izidoriaus, Krakėse – krikščioniškojo mokslo brolijas. 1655 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Vilnių, pasitraukė į Prūsiją, ten pasiligojo ir mirė. Palaidotas Žemaičių Kalvarijoje. Vyskupo epitafija su skulptūriniu biustu yra Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje

    Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje, ~1850 m.

    Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Vaizduojamas Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus Katedroje. Dailininkas kruopščiai atkūrė portretinį laiminančio vyskupo biustą bei įrašą antkapinėje lentoje, nedetalizuodamas aplinkos. Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – vyskupas, išmintingas ganytojas, veiklus administratorius, energingas valstybininkas. Lietuvos Brastos vaivados Jono Eustachijaus Tiškevičiaus sūnus. Mokėsi Vilniaus universitete, studijas tęsė Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (nuo 1626). 1627 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupu sufraganu. 1638 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys pas popiežių Urboną VIII (Vatikane jam buvo suteiktos garbingos popiežiaus namų prelato pareigos). Žemaičių vyskupas (1633–1649), Vilniaus vyskupas (1649–1656). Garsėjo pamokslais, kultūrine veikla, sielovados darbais, labdara. Pastoraciniams reikalams aptarti sušaukė tris vyskupijų sinodus (Varniuose, Alsėdžiuose, Vilniuje). Išplėtė vienuolynų tinklą (Virbalyje ir Raseiniuose įkurdino dominikonus, Linkuvoje karmelites, Kražiuose benediktines, Krakėse kotrynietes), pastatydino bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Pušalote, įrengė Žemaičių Kalvarijoje, tada vadintoje Gardais, Kryžiaus kelio stotis. Skatino burtis bažnytines brolijas, Skuode įsteigė šv. Izidoriaus, Krakėse – krikščioniškojo mokslo brolijas. 1655 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Vilnių, pasitraukė į Prūsiją, ten pasiligojo ir mirė. Palaidotas Žemaičių Kalvarijoje. Vyskupo epitafija su skulptūriniu biustu yra Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Jonas Zarževskis

    Jonas Zarževskis, 1874 m.

    Karolis Ripinskis
  • Jono Chlopickio portretas
  • Moteris juodais rūbais

    Moteris juodais rūbais, 1857 m.

    Karolis Ripinskis

    Vidutinio amžiaus moters portretas iki kelių. Ji sėdi ant kėdės, 3/4 pasisukusi į dešinę, rankose laiko skėtį. Moters pailgas veidas pablyškęs, akys didelės, žvilgsnis melancholiškas. Tamsūs plaukai lygiai sušukuoti už nugaros, susukti į kuodelį. Moteris vilki prašmatnia, gausiai drapiruota juoda suknele plačiomis rankovėmis. Pečius dengia didžiulė nėrinių apykaklė. Galvą puošia tamsių nėrinių kaspinas, surištas pasmakrėje. Piešinys realistinis, idealizuotas, detalus. Ryškus dailininko dėmesys moters rūbams. Šviesotamsa minkšta. Tapyba plono sluoksnio. Spalvos negausios, koloritas rudai pilkas.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

  • Šv. Pranciškus Ksaveras

    Šv. Pranciškus Ksaveras, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Simonas Čechovičius, Antonis Oleščinskis,
    Lanksčia linija, kruopščiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdas pagal Simono Čechavičiaus tapytą paveikslą, buvusį Vizičių bažnyčioje Vilniuje. Iš Ispanijos kilęs jėzuitas, misijų pagonių kraštuose globėjas, tradiciškai vaizduojamas vilkintis balta kamža ant juodos jėzuitų sutanos ir pamaldžiai žiūrintis į dangų. Pranciškus Ksaveras, siųstas Portugalijos karaliaus, vadovavo katalikų misijoms Tolimuosiuose Rytuose ir buvo pramintas Indijos apaštalu. Neatsitiktinai raižinio fone įkomponuotas egzotiškas kraštovaizdis su palmėmis ir drambliais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Pranciškus Ksaveras

    Šv. Pranciškus Ksaveras, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Simonas Čechovičius, Antonis Oleščinskis,
    Lanksčia linija, kruopščiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdas pagal Simono Čechavičiaus tapytą paveikslą, buvusį Vilniaus Vizičių bažnyčioje. Iš Ispanijos kilęs jėzuitas, misijų pagonių kraštuose globėjas tradiciškai vaizduojamas vilkintis balta kamža ant juodos jėzuitų sutanos, pamaldžiai žiūrintis į dangų. Pranciškus Ksaveras, siųstas Portugalijos karaliaus, vadovavo katalikų misijoms Tolimuosiuose Rytuose ir buvo pramintas Indijos apaštalu. Neatsitiktinai raižinio fone įkomponuotas egzotiškas kraštovaizdis su palmėmis ir drambliais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Aušros Vartų gatvė

    Aušros Vartų gatvė, 1846 m.

    Viktor Vincent Adam, Luis Philippe Alphonse Bichebois, Karolis Ripinskis,

    Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. I sąsiuvinio litografijai „Aušros Vartų gatvė“ būdingi realizmo ir romantizmo bruožai. Kūrinį pagyvina puošnus einančių ir važiuojančių vilniečių stafažas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6