Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Karolis Ripinskis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Šv. Pranciškus Ksaveras

    Šv. Pranciškus Ksaveras, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Simonas Čechovičius, Antonis Oleščinskis,
    Lanksčia linija, kruopščiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdas pagal Simono Čechavičiaus tapytą paveikslą, buvusį Vizičių bažnyčioje Vilniuje. Iš Ispanijos kilęs jėzuitas, misijų pagonių kraštuose globėjas, tradiciškai vaizduojamas vilkintis balta kamža ant juodos jėzuitų sutanos ir pamaldžiai žiūrintis į dangų. Pranciškus Ksaveras, siųstas Portugalijos karaliaus, vadovavo katalikų misijoms Tolimuosiuose Rytuose ir buvo pramintas Indijos apaštalu. Neatsitiktinai raižinio fone įkomponuotas egzotiškas kraštovaizdis su palmėmis ir drambliais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Pranciškus Ksaveras

    Šv. Pranciškus Ksaveras, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Simonas Čechovičius, Antonis Oleščinskis,
    Lanksčia linija, kruopščiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdas pagal Simono Čechavičiaus tapytą paveikslą, buvusį Vilniaus Vizičių bažnyčioje. Iš Ispanijos kilęs jėzuitas, misijų pagonių kraštuose globėjas tradiciškai vaizduojamas vilkintis balta kamža ant juodos jėzuitų sutanos, pamaldžiai žiūrintis į dangų. Pranciškus Ksaveras, siųstas Portugalijos karaliaus, vadovavo katalikų misijoms Tolimuosiuose Rytuose ir buvo pramintas Indijos apaštalu. Neatsitiktinai raižinio fone įkomponuotas egzotiškas kraštovaizdis su palmėmis ir drambliais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius

    Vilniaus vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius, 1841 m.

    Karolis Ripinskis

    Andrius Benediktas Klongevičius (1767–1841) – vyskupas, filosofas, švietėjas, rašytojas. Gimė Ilūkstėje, valstiečių šeimoje. Mokykloje Klungio pavardę pasikeitė į Klongevičiaus. Vilniaus universiteto ir Vilniaus kunigų misionierių seminarijos auklėtinis, Kražių gimnazijos mokytojas, Vyriausiosios kunigų seminarijos kapelionas, rektorius, profesorius (dėstė dogmatinę teologiją ir bažnytinę istoriją). Universitetui pavestas keletą metų ėjo Vilniaus cenzūros komiteto pirmininko pareigas. 1828 m. tapo Vilniaus vyskupijos administratoriumi. Aktyviai lankė parapijas, domėjosi žmonių gyvenimu, švietimo reikalais, rūpinosi sudrausminti kunigus, davė tikslius nurodymus dėl pamaldų tvarkos, rekolekcijų, pamokslų sakymo, giedojimo, elgesio su žmonėmis. 1830 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Lietuvos Brastos sufraganu. Už palankumą 1831 metų sukilėliams išsiųstas į Jaroslavlį, bet caras, išklausęs vyskupo paaiškinimo apie įvykius Lietuvoje ir skundo dėl bažnyčiai daromų skriaudų, grąžino vyskupą į Vilnių, atleido gubernatorių. Uždarius universitetą, iniciavo Vilniaus Romos katalikų dvasinės akademijos steigimą (1834). Nuo 1840 m. Vilniaus vyskupas. Yra išspausdinęs nemažai pamokslų, dalį jų išvertė į lietuvių kalbą, išleido litanijų ir maldų lietuviškai.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Juozapas Bagdonavičius

    Juozapas Bagdonavičius, 1837 m.

    Karolis Ripinskis

    Vilniaus universiteto auklėtinis, tapytojas ir litografas Karolis Ripinskis (1809–1892), Jono Rustemo ir Vincento Smakausko mokinys, bendradarbiavęs su Jonu Kazimieru Vilčinskiu, jam leidžiant garsųjį „Vilniaus albumą“, neabejotinai buvo gabus piešėjas.
    Santūrus, įtaigus misijonierių vienuolijų vizitatoriaus Juozapo Bagdonavičiaus (1787–1846) portretas. Jame, kaip ir daugelyje Ripinskio sukurtų iškiliųjų Lietuvos asmenybių portretų, pasirinktas neutralus fonas, geriausiai išryškinantis portretuojamojo bruožus, akcentuojantis dvasininko rimties, susikaupimo būseną.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Stanislovas Bonifacas Jundzilas Vilniaus universiteto botanikos sodo fone

    Stanislovas Bonifacas Jundzilas Vilniaus universiteto botanikos sodo fone, ~1850 m.

    Karolis Ripinskis

    Gyvas, subtilus realistinis piešinys vaizduoja Stanislovą Bonifacą Jundzilą (1761–1847) kalvoto peizažo fone. Tai – jo įkurtas Vilniaus botanikos sodas. Portretuojamojo veidas neišbaigtas. Jundzilas buvo įdomi asmenybė: kunigas pijoras, gamtininkas, ilgametis Vilniaus botanikos sodo vadovas. Mokėsi Lydoje, 1777 m. įstojo į pijorus. 1784 m. įšventintas į kunigus. Vilniaus universitete išklausė chemijos, zoologijos kursus ir Georgo Forsterio skaitytas botanikos paskaitas (1786–1787). Vadovavo Ščiutino (Gardino sr.) pijorų mokyklai, ten įsteigė pirmąjį botanikos sodą, mokytojavo Vilniaus pijorų mokykloje. Nuo 1792 m. dėstė VU, filosofijos daktaras (1798), profesorius (1802). Studijų tikslais išvyko į Vieną. Grįžęs įsteigė VU gamtos istorijos kabinetą ir ėmėsi botanikos sodo pertvarkymo. Tyrė Vilniaus ir tolimesnių apylinkų florą. Sudarė gimnazijoms gamtos mokslų mokymo programas, parašė vadovėlių.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Pranciškus Mackevičius

    Pranciškus Mackevičius, 1840 m.

    Karolis Ripinskis

    Pranciškus Lukas Mackevičius (1756–1842) – vyskupas. Kilęs iš lenkų bajorų Machvičių, gyvenusių Rytų Prūsijoje. Vilniaus universiteto moralinės teologijos ir kanonų teisės profesorius. Nuo 1809 m. – Podolės Kameneco vyskupas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Antanas Kikutis-Kitkevičius

    Antanas Kikutis-Kitkevičius, 1840–1892 m.

    Karolis Ripinskis
    Antanas Kikutis-Kitkevičius (1805–1857) – kunigas. Mokėsi Troškūnų šešiaklasėje mokykloje, po to Vilniaus kunigų seminarijoje, Vilniaus universitete. Studijavo teologiją, filosofiją, pedagogiką, sociologiją. Vilniaus diecezinės kunigų seminarijos adjunktas (nuo 1839), rektorius (1840–1851), teologijos daktaras (1842). Vėliau Nemenčinės klebonas. Lietuviškų ir lenkiškų giesmių vertėjas, leidėjas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė
  • Adolfas Abichtas

    Adolfas Abichtas, 1835 m.

    Karolis Ripinskis
    Adolfas Abichtas (1860–1793) – gydytojas terapeutas. Kilęs iš Vokietijos, Erlangeno. Į Vilnių atvyko kartu su tėvu, filosofijos profesoriumi. Vilniuje baigė gimnaziją ir medicinos studijas. Joniškėlio ligoninės pirmasis vedėjas, populiarus Vilniaus miesto ir apylinkių gydytojas, garsėjęs kaip geras diagnostas. Vilniaus universiteto Terapijos klinikos vedėjas, bendrosios patologijos profesorius (1827–1832). Uždarius Vilniaus universitetą, dėstė Medicinos-chirurgijos akademijoje (iki 1842), vėliau vertėsi privačia praktika. Birštono mineralinių versmių tyrinėtojas, daugiau kaip dvidešimties mokslinių darbų autorius. Žymesni darbai – „Tablice synopticzne trucizn…“ (1823), „Institutiones terapiae generalis“ (1840).

    Aprašė Rasa Adomaitienė
  • Mykolas Bobrovskis

    Mykolas Bobrovskis, 1833 m.

    Karolis Ripinskis

    Mykolas Bobrovskis (1785–1848) – unitų kunigas. 1822–1824 m. Vilniaus universitete dėstė Šventąjį Raštą, biblinę archeologiją, hebrajų ir arabų kalbas. 1824 m. už filaretų palaikymą pašalintas iš universiteto ir uždarytas Žyrovičių vienuolyne. 1826 m. grąžintas į Vilnių. Skaitė paskaitas, iki 1833 m. buvo Šv. Mikalojaus unitų bažnyčios klebonas. Parengė katekizmą (išspausdintas 1833).

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6