Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Karolis Ripinskis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Jonas Skydelis

    Jonas Skydelis, 1837 m.

    Karolis Ripinskis

    Jonas Skydelis (1793–1837) – Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas, Vilniaus universiteto hebrajų kalbos profesorius, moralinės teologijos ir kanonų teisės daktaras (1823). Nuo 1833 m. dėstė Vilniaus Romos katalikų dvasinės akademijoje. Išleido daug savo sakytų pamokslų, parašė „Homiletiką“ (išleista Vilniuje, Zavadzkio spaustuvėje 1836).

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje

    Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Vaizduojamas Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje. Dailininkas kruopščiai atkūrė portretinį laiminančio vyskupo biustą bei įrašą antkapinėje lentoje, nedetalizuodamas aplinkos. Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – vyskupas, išmintingas ganytojas, veiklus administratorius, energingas valstybininkas. Lietuvos Brastos vaivados Jono Eustachijaus Tiškevičiaus sūnus. Mokėsi Vilniaus universitete, studijas tęsė Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (nuo 1626). 1627 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupu sufraganu. 1638 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys pas popiežių Urboną VIII (Vatikane jam buvo suteiktos garbingos popiežiaus namų prelato pareigos). Žemaičių vyskupas (1633–1649), Vilniaus vyskupas (1649–1656). Garsėjo pamokslais, kultūrine veikla, sielovados darbais, labdara. Pastoraciniams reikalams aptarti sušaukė tris vyskupijų sinodus (Varniuose, Alsėdžiuose, Vilniuje). Išplėtė vienuolynų tinklą (Virbalyje ir Raseiniuose įkurdino dominikonus, Linkuvoje karmelites, Kražiuose benediktines, Krakėse kotrynietes), pastatydino bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Pušalote, įrengė Žemaičių Kalvarijoje, tada vadintoje Gardais, Kryžiaus kelio stotis. Skatino burtis bažnytines brolijas, Skuode įsteigė šv. Izidoriaus, Krakėse – krikščioniškojo mokslo brolijas. 1655 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Vilnių, pasitraukė į Prūsiją, ten pasiligojo ir mirė. Palaidotas Žemaičių Kalvarijoje. Vyskupo epitafija su skulptūriniu biustu yra Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje

    Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje, ~1850 m.

    Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis
    Vaizduojamas Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus Katedroje. Dailininkas kruopščiai atkūrė portretinį laiminančio vyskupo biustą bei įrašą antkapinėje lentoje, nedetalizuodamas aplinkos. Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – vyskupas, išmintingas ganytojas, veiklus administratorius, energingas valstybininkas. Lietuvos Brastos vaivados Jono Eustachijaus Tiškevičiaus sūnus. Mokėsi Vilniaus universitete, studijas tęsė Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (nuo 1626). 1627 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupu sufraganu. 1638 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys pas popiežių Urboną VIII (Vatikane jam buvo suteiktos garbingos popiežiaus namų prelato pareigos). Žemaičių vyskupas (1633–1649), Vilniaus vyskupas (1649–1656). Garsėjo pamokslais, kultūrine veikla, sielovados darbais, labdara. Pastoraciniams reikalams aptarti sušaukė tris vyskupijų sinodus (Varniuose, Alsėdžiuose, Vilniuje). Išplėtė vienuolynų tinklą (Virbalyje ir Raseiniuose įkurdino dominikonus, Linkuvoje karmelites, Kražiuose benediktines, Krakėse kotrynietes), pastatydino bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Pušalote, įrengė Žemaičių Kalvarijoje, tada vadintoje Gardais, Kryžiaus kelio stotis. Skatino burtis bažnytines brolijas, Skuode įsteigė šv. Izidoriaus, Krakėse – krikščioniškojo mokslo brolijas. 1655 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Vilnių, pasitraukė į Prūsiją, ten pasiligojo ir mirė. Palaidotas Žemaičių Kalvarijoje. Vyskupo epitafija su skulptūriniu biustu yra Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje

    Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje, ~1850 m.

    Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis
    Vaizduojamas Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus Katedroje. Dailininkas kruopščiai atkūrė portretinį laiminančio vyskupo biustą bei įrašą antkapinėje lentoje, nedetalizuodamas aplinkos. Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – vyskupas, išmintingas ganytojas, veiklus administratorius, energingas valstybininkas. Lietuvos Brastos vaivados Jono Eustachijaus Tiškevičiaus sūnus. Mokėsi Vilniaus universitete, studijas tęsė Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (nuo 1626). 1627 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupu sufraganu. 1638 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys pas popiežių Urboną VIII (Vatikane jam buvo suteiktos garbingos popiežiaus namų prelato pareigos). Žemaičių vyskupas (1633–1649), Vilniaus vyskupas (1649–1656). Garsėjo pamokslais, kultūrine veikla, sielovados darbais, labdara. Pastoraciniams reikalams aptarti sušaukė tris vyskupijų sinodus (Varniuose, Alsėdžiuose, Vilniuje). Išplėtė vienuolynų tinklą (Virbalyje ir Raseiniuose įkurdino dominikonus, Linkuvoje karmelites, Kražiuose benediktines, Krakėse kotrynietes), pastatydino bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Pušalote, įrengė Žemaičių Kalvarijoje, tada vadintoje Gardais, Kryžiaus kelio stotis. Skatino burtis bažnytines brolijas, Skuode įsteigė šv. Izidoriaus, Krakėse – krikščioniškojo mokslo brolijas. 1655 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Vilnių, pasitraukė į Prūsiją, ten pasiligojo ir mirė. Palaidotas Žemaičių Kalvarijoje. Vyskupo epitafija su skulptūriniu biustu yra Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Kunigas Jonas Nedzveckis

    Kunigas Jonas Nedzveckis, XIX a. vid.

    Karolis Ripinskis

    Tapytojas ir puikus piešėjas Karolis Ripinskis paliko nemažą romantinių portretų galeriją. Jo litografijose piešinys visada detalus, tikslus, atskleidžiama portretuojamojo nuotaika, perteikiami charakteringi bruožai, medžiagiškumas. Toks įdėmus dailininko žvilgsnis į pozuojantįjį juntamas ir kunigo Jono Nedzveckio portrete, sukurtame jautria linija, švelnia minkšta tonine modeliuote.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Adolfas Abichtas

    Adolfas Abichtas, 1835 m.

    Karolis Ripinskis

    Adolfas Abichtas (1860–1793) – gydytojas terapeutas. Kilęs iš Vokietijos, Erlangeno. Į Vilnių atvyko kartu su tėvu, filosofijos profesoriumi. Vilniuje baigė gimnaziją ir medicinos studijas. Joniškėlio ligoninės pirmasis vedėjas, populiarus Vilniaus miesto ir apylinkių gydytojas, garsėjęs kaip geras diagnostas. Vilniaus universiteto Terapijos klinikos vedėjas, bendrosios patologijos profesorius (1827–1832). Uždarius Vilniaus universitetą, dėstė Medicinos-chirurgijos akademijoje (iki 1842), vėliau vertėsi privačia praktika. Birštono mineralinių versmių tyrinėtojas, daugiau kaip dvidešimties mokslinių darbų autorius. Žymesni darbai – „Tablice synopticzne trucizn…“ (1823), „Institutiones terapiae generalis“ (1840).

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Antanas Fialkovskis

    Antanas Fialkovskis, 1837 m.

    Karolis Ripinskis

    Antanas Fialkovskis (1798–1883) – Vilniaus Universiteto dogmatinės teologijos ir bažnyčios istorijos (1829–1831), vėliau dvasinės akademijos profesorius, 1839–1842 rektorius. Kaip Vilniaus prelatas administravo Vilniaus vyskupiją. 1855 m. Šiluvos infulatas. Nuo 1872 m. Mogiliavo arkivyskupas. Dirbo ir literatūroje, bendradarbiavo su „Tygodnik Wileński“, kurį laiką buvo „Kuryer Wileński“ redakcijos narys.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Pranciškus Mackevičius

    Pranciškus Mackevičius, 1840 m.

    Karolis Ripinskis
    Pranciškus Lukas Mackevičius (1756–1842) – vyskupas. Kilęs iš lenkų bajorų Machvičių, gyvenusių Rytų Prūsijoje. Vilniaus Universiteto moralinės teologijos ir kanonų teisės profesorius. Nuo 1809 m. – Podolės Kameneco vyskupas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė
  • Jonas Rustemas

    Jonas Rustemas, 1833 m.

    Karolis Ripinskis
  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,
    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Švč. Jėzaus Atpirkėjo Nazariečio bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis vaizduojamas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje vaizduojamas Dievo Apvaizdos simbolis - akis trikampyje (šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu).
  • Vilniaus vyskupo Vaclovo Žilinskio portretas

    Vilniaus vyskupo Vaclovo Žilinskio portretas, 1848 m.

    Karolis Ripinskis

    Jautriu, subtiliai niuansuotu piešiniu Jono Rustemo mokinys Karolis Ripinskis sukūrė dvasininko portretą. Tai – Vaclovas Kazimieras Žilinskis (1803–1863), Vilniaus vyskupas, vėliau – arkivyskupas. Mokėsi Vilniuje, vėliau – Minsko kunigų seminarijoje. 1826 m. įšventintas į kunigus. Minsko kunigų seminarijos teologijos profesorius, rektorius, Minsko katedros kapitulos kanauninkas. 1832 m. vyskupo Andriaus Benedikto Klongevičiaus rūpesčiu perkeltas į Vilnių, išrinktas Vilniaus katedros kapitulos prelatu scholastiku, vėliau – dekanu. 1845 m. paskirtas vyskupijos administratoriumi, nuo 1849 m. – Vilniaus vyskupas. Buvo žinomas plačia ir uolia ganytojiška veikla – nenuilstamai keliavo po plačią dieceziją, lankė parapijas, konsekravo bažnyčias, paskelbė keletą ganytojiškų laiškų, raginančių kunigus su meile ir pasiaukojimu atlikti savo pareigas. 1856 m. buvo paskirtas Mogiliavo arkivyskupu, bet kapitulos prašymu Vilniaus vyskupiją valdė iki 1858 m. Katedros kapitulai testamentu paliko vyskupų portretų rinkinį. Mirė Peterbuge, palaidotas gimtinėje – Nedzingėje.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vyskupas Jonas Civinskis

    Vyskupas Jonas Civinskis, 1841 m.

    Karolis Ripinskis

    Vilniaus universiteto auklėtinis, tapytojas ir litografas Karolis Ripinskis (1809–1892), Jono Rustemo ir Vincento Smakausko mokinys, bendradarbiavęs su Jonu Kazimieru Vilčinskiu, jam leidžiant garsųjį „Album de Wilna“, neabejotinai buvo gabus piešėjas. Vyskupo Jono Civinskio (1772–1845/6) portretas – vienas iš daugelio puikių jo sukurtų iškiliųjų Lietuvos asmenybių portretų. Tai nuo Ašmenos kilęs dvasiškis, mokęsis Polocko jėzuitų kolegijoje, 1789 m. įstojęs į Vilniaus misionierių kunigų seminariją. Vilniaus universitete studijavo prigimtinę teisę, visuotinę istoriją, fiziką, chemiją, mineralogiją. 1795 m. įšventintas į kunigus. Pakviestas dėstė Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijoje. Filosofijos profesorius (1795), teisės daktaras. Vyžuonų klebonas (1808), Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (1811), vėliau prelatas, generalinis oficiolas (1828). 1841 m. mirus vyskupui Andriui Klongevičiui, konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupijos administratoriumi. Vilniaus labdarių draugijos pirmininkas, mokinių ir klierikų pašalpos fondų steigėjas, pavargėlių rėmėjas. Adutiškyje pastatydino bažnyčią. Palaidotas Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6