Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Karolis Ripinskis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje

    Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje, ~1850 m.

    Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Vaizduojamas Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus Katedroje. Dailininkas kruopščiai atkūrė portretinį laiminančio vyskupo biustą bei įrašą antkapinėje lentoje, nedetalizuodamas aplinkos. Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – vyskupas, išmintingas ganytojas, veiklus administratorius, energingas valstybininkas. Lietuvos Brastos vaivados Jono Eustachijaus Tiškevičiaus sūnus. Mokėsi Vilniaus universitete, studijas tęsė Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (nuo 1626). 1627 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupu sufraganu. 1638 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys pas popiežių Urboną VIII (Vatikane jam buvo suteiktos garbingos popiežiaus namų prelato pareigos). Žemaičių vyskupas (1633–1649), Vilniaus vyskupas (1649–1656). Garsėjo pamokslais, kultūrine veikla, sielovados darbais, labdara. Pastoraciniams reikalams aptarti sušaukė tris vyskupijų sinodus (Varniuose, Alsėdžiuose, Vilniuje). Išplėtė vienuolynų tinklą (Virbalyje ir Raseiniuose įkurdino dominikonus, Linkuvoje karmelites, Kražiuose benediktines, Krakėse kotrynietes), pastatydino bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Pušalote, įrengė Žemaičių Kalvarijoje, tada vadintoje Gardais, Kryžiaus kelio stotis. Skatino burtis bažnytines brolijas, Skuode įsteigė šv. Izidoriaus, Krakėse – krikščioniškojo mokslo brolijas. 1655 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Vilnių, pasitraukė į Prūsiją, ten pasiligojo ir mirė. Palaidotas Žemaičių Kalvarijoje. Vyskupo epitafija su skulptūriniu biustu yra Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Jono Chlopickio portretas
  • Karolis Stanislovas Radvila

    Karolis Stanislovas Radvila, XIX a. II p.

    Karolis Ripinskis, Albert Henry Payne
  • Teisėjo Ignoto Monkevičiaus portretas
  • Vyskupas Jonas Civinskis

    Vyskupas Jonas Civinskis, 1841 m.

    Karolis Ripinskis

    Vilniaus universiteto auklėtinis, tapytojas ir litografas Karolis Ripinskis (1809–1892), Jono Rustemo ir Vincento Smakausko mokinys, bendradarbiavęs su Jonu Kazimieru Vilčinskiu, jam leidžiant garsųjį „Vilniaus albumą“, neabejotinai buvo gabus piešėjas. Vyskupo Jono Civinskio (1772–1845/6) portretas – vienas iš daugelio puikių jo sukurtų iškiliųjų Lietuvos asmenybių portretų. Tai nuo Ašmenos kilęs dvasiškis, mokęsis Polocko jėzuitų kolegijoje, 1789 m. įstojęs į Vilniaus misionierių kunigų seminariją. Vilniaus universitete studijavo prigimtinę teisę, visuotinę istoriją, fiziką, chemiją, mineralogiją. 1795 m. įšventintas į kunigus. Pakviestas dėstė Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijoje. Filosofijos profesorius (1795), teisės daktaras. Vyžuonų klebonas (1808), Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (1811), vėliau prelatas, generalinis oficiolas (1828). 1841 m. mirus vyskupui Andriui Klongevičiui, konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupijos administratoriumi. Vilniaus labdarių draugijos pirmininkas, mokinių ir klierikų pašalpos fondų steigėjas, pavargėlių rėmėjas. Adutiškyje pastatydino bažnyčią. Palaidotas Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius

    Vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius, 1833 m.

    Karolis Ripinskis, Kanutas Ruseckas

    Vilniaus universiteto auklėtinis, tapytojas ir litografas Karolis Ripinskis (1809–1892), Jono Rustemo ir Vincento Smakausko mokinys, bendradarbiavęs su Jonu Kazimieru Vilčinskiu, jam leidžiant garsųjį „Album de Wilna“, neabejotinai buvo gabus piešėjas. Puikus to įrodymas – dvasininko Andriaus Benedikto Klongevičiaus portretas. Jame, kaip ir daugelyje K. Ripinskio sukurtų iškiliųjų Lietuvos asmenybių portretų, nėra dėmesį blaškančių pašalinių detalių, pasirinktas neutralus fonas, geriausiai išryškinantis portretuojamojo bruožus, rimties, susikaupimo būseną. Andrius Benediktas Klongevičius (1767–1841) – vyskupas, filosofas, švietėjas, rašytojas. Gimė Alūkstoje, valstiečių šeimoje. Mokykloje Klungio pavardę pasikeitė į Klongevičiaus. Vilniaus universiteto ir Vilniaus misionierių kunigų seminarijos auklėtinis, Kražių gimnazijos mokytojas, Vyriausiosios kunigų seminarijos kapelionas, rektorius, profesorius (dėstė dogmatinę teologiją ir bažnytinę istoriją). Universitetui pavedus, keletą metų ėjo Vilniaus cenzūros komiteto pirmininko pareigas. 1828 m. tapo Vilniaus vyskupijos administratoriumi. Aktyviai lankė parapijas, domėjosi žmonių gyvenimu, švietimo reikalais, rūpinosi sudrausminti kunigus, davė tikslius nurodymus dėl pamaldų tvarkos, rekolekcijų, pamokslų sakymo, giedojimo, elgesio su žmonėmis. 1830 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Lietuvos Brastos vyskupu sufraganu. Už palankumą 1831 metų sukilėliams išsiųstas į Jaroslavlį, bet caras, išklausęs vyskupo įtikinamų paaiškinimų apie įvykius Lietuvoje ir skundo dėl Bažnyčiai daromų skriaudų, grąžino vyskupą į Vilnių. Caro valdžiai uždarius universitetą, buvo Romos katalikų dvasinės akademijos Vilniuje steigimo iniciatorius. Nuo 1840 m. – Vilniaus vyskupas. Yra išspausdinęs nemažai pamokslų, dalį jų išvertė į lietuvių kalbą, išleido litanijų ir maldų lietuviškai.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Stanislovas Vainickas

    Stanislovas Vainickas, XIX a.

    Karolis Ripinskis

    Stanislovas Vainickis - Lenkų armijos kapitonas, Tado Vainickio sūnus, karo inžinieriaus generolo Henriko Vainickio tėvas.
    Portretas biustinis, vaizduoja tamsiaplaukį vyrą su žandenomis, trimis ketvirčiais pasisukusį į dešinę. Vyras vilki juodą švarką, baltą liemenę ir baltus marškinius, kurių apykaklė pastatyta ir parišta balta kaklaskare. Fonas rudas, dešinėje, prie veido, šviesesnis.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Gudų poeto Jano Barščiausko portretas

    Gudų poeto Jano Barščiausko portretas, XIX a.

    Karolis Ripinskis

    Gudų poetas Janas Barščiauskas (1794–1851) – Polocko jėzuitų akademijos auklėtinis, literatas, žurnalo „Niezabudka“ leidėjas, vienas iš baltarusių literatūros pradininkų.
    J. Barščiauskas vaizduojamas iki krūtinės, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę. Jis 30–40 metų amžiaus, rudaplaukis, su ūseliais. Vilki juodą švarką ir baltus marškinius. Kaklaskarė juoda. Fonas neutralus rudas.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Gydytojas Feliksas Rimkevičius

    Gydytojas Feliksas Rimkevičius, 1836 m.

    Karolis Ripinskis

    Feliksas Rimkevičius (1799–1851) – gydytojas. Kilęs nuo Mogiliavo, mediciną studijavo Vilniaus universitete, profesoriaus Johano Peterio Franko mokinys. 1827–1832 m. dėstė terapiją ir fiziologiją. Medicinos daktaras (nuo 1821), Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos patologijos ir specialiosios terapijos profesorius (1832–1842), nuo 1838 m. dar ir Terapijos klinikos vadovas. Buvo Gailestingųjų seserų ligoninės vyriausias gydytojas, dirbo Savičiaus ligoninėje. 1831 m. buvo pasiųstas į Lietuvos Brastą kovoti su kilusia choleros epidemija, už pasiaukojamą darbą apdovanotas valdžios briliantiniu žiedu. Vilniaus medicinos draugijos narys. Eruditas, puikus diagnostas. Vienas pirmųjų Vilniuje, tirdamas ligonius, naudojo naują auskultacijos ir perkusijos metodą, propagavo jį moksliniuose straipsniuose. Parašė darbų apie cukraligę, plaučių uždegimą, širdies ir kraujagyslių ligas. „Collectanea-Chirurgica“ redakcijos narys (1838).

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Moteris juodais rūbais

    Moteris juodais rūbais, 1857 m.

    Karolis Ripinskis

    Vidutinio amžiaus moters portretas iki kelių. Ji sėdi ant kėdės, 3/4 pasisukusi į dešinę, rankose laiko skėtį. Moters pailgas veidas pablyškęs, akys didelės, žvilgsnis melancholiškas. Tamsūs plaukai lygiai sušukuoti už nugaros, susukti į kuodelį. Moteris vilki prašmatnia, gausiai drapiruota juoda suknele plačiomis rankovėmis. Pečius dengia didžiulė nėrinių apykaklė. Galvą puošia tamsių nėrinių kaspinas, surištas pasmakrėje. Piešinys realistinis, idealizuotas, detalus. Ryškus dailininko dėmesys moters rūbams. Šviesotamsa minkšta. Tapyba plono sluoksnio. Spalvos negausios, koloritas rudai pilkas.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

  • Rodomi įrašai nuo 49 iki 60
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6