Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Karolis Ripinskis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Teisėjo Ignoto Monkevičiaus portretas
  • Stanislovas Vainickas

    Stanislovas Vainickas, XIX a.

    Karolis Ripinskis

    Stanislovas Vainickis - Lenkų armijos kapitonas, Tado Vainickio sūnus, karo inžinieriaus generolo Henriko Vainickio tėvas.
    Portretas biustinis, vaizduoja tamsiaplaukį vyrą su žandenomis, trimis ketvirčiais pasisukusį į dešinę. Vyras vilki juodą švarką, baltą liemenę ir baltus marškinius, kurių apykaklė pastatyta ir parišta balta kaklaskare. Fonas rudas, dešinėje, prie veido, šviesesnis.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Gudų poeto Jano Barščiausko portretas

    Gudų poeto Jano Barščiausko portretas, XIX a.

    Karolis Ripinskis

    Gudų poetas Janas Barščiauskas (1794–1851) – Polocko jėzuitų akademijos auklėtinis, literatas, žurnalo „Niezabudka“ leidėjas, vienas iš baltarusių literatūros pradininkų.
    J. Barščiauskas vaizduojamas iki krūtinės, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę. Jis 30–40 metų amžiaus, rudaplaukis, su ūseliais. Vilki juodą švarką ir baltus marškinius. Kaklaskarė juoda. Fonas neutralus rudas.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Jonas Zarževskis

    Jonas Zarževskis, 1874 m.

    Karolis Ripinskis
  • Aušros Vartų gatvė

    Aušros Vartų gatvė, 1846 m.

    Viktor Vincent Adam, Luis Philippe Alphonse Bichebois, Karolis Ripinskis,

    Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. I sąsiuvinio litografijai „Aušros Vartų gatvė“ būdingi realizmo ir romantizmo bruožai. Kūrinį pagyvina puošnus einančių ir važiuojančių vilniečių stafažas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1848 m.

    Izidorius Lorenas Derua, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ yra sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios Mikelandželo Palonio freskos Karolio Ripinskio piešinį. Šv. Kazimiero koplyčios freska 1692 m. buvo sukurta italų menininko Mikelandželo Palonio. Jos ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prikeliamos mergaitės tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Aušros Vartų gatvė

    Aušros Vartų gatvė, 1846 m.

    Viktor Vincent Adam, Luis Philippe Alphonse Bichebois, Karolis Ripinskis,

    Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. I sąsiuvinio litografijai „Aušros Vartų gatvė“ būdingi realizmo ir romantizmo bruožai. Kūrinį pagyvina puošnus einančių ir važiuojančių vilniečių stafažas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Aušros Vartų gatvė

    Aušros Vartų gatvė, 1846 m.

    Viktor Vincent Adam, Luis Philippe Alphonse Bichebois, Karolis Ripinskis,

    Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. I sąsiuvinio litografijai „Aušros Vartų gatvė“ būdingi realizmo ir romantizmo bruožai. Kūrinį pagyvina puošnus einančių ir važiuojančių vilniečių stafažas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1848 m.

    Izidorius Lorenas Derua, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ yra sukurta pagal Mikelanželo Palonio freską.
    Šv. Kazimiero koplyčios freskos buvo sukurtos italų menininko Mikelanželo Palonio 1692 m. Jų ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą 1604 m. Vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis vaizduoja ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais – tai vienas labiausiai paplitusių ikonografinių tipų. Plastinė freskų kalba ir kompozicijos – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Stanislovas Bonifacas Jundzilas Vilniaus universiteto botanikos sodo fone

    Stanislovas Bonifacas Jundzilas Vilniaus universiteto botanikos sodo fone, ~1850 m.

    Karolis Ripinskis

    Gyvas, subtilus realistinis piešinys vaizduoja Stanislovą Bonifacą Jundzilą (1761–1847) kalvoto peizažo fone. Tai – jo įkurtas Vilniaus botanikos sodas. Portretuojamojo veidas neišbaigtas. Jundzilas buvo įdomi asmenybė: kunigas pijoras, gamtininkas, ilgametis Vilniaus botanikos sodo vadovas. Mokėsi Lydoje, 1777 m. įstojo į pijorus. 1784 m. įšventintas į kunigus. Vilniaus universitete išklausė chemijos, zoologijos kursus ir Georgo Forsterio skaitytas botanikos paskaitas (1786–1787). Vadovavo Ščiutino (Gardino sr.) pijorų mokyklai, ten įsteigė pirmąjį botanikos sodą, mokytojavo Vilniaus pijorų mokykloje. Nuo 1792 m. dėstė VU, filosofijos daktaras (1798), profesorius (1802). Studijų tikslais išvyko į Vieną. Grįžęs įsteigė VU gamtos istorijos kabinetą ir ėmėsi botanikos sodo pertvarkymo. Tyrė Vilniaus ir tolimesnių apylinkų florą. Sudarė gimnazijoms gamtos mokslų mokymo programas, parašė vadovėlių.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Каrolis Stanislovas Radvila

    Каrolis Stanislovas Radvila, XIX a.

    Karolis Ripinskis, Albert Henry Payne, Adam Zawadzki

    Reprezentacinis LDK kunigaikščio, Vilniaus vaivados Karolio Stanislovo Radvilos (1734–1790) portretas, sukurtas pagal Karolio Ripinskio perpieštą Nesvyžiaus pilies galerijos paveikslą. Karolio Stanislovo Radvilos pradžios mokslus ėjo Bialoje ir Nesvyžiuje, gana greitai kilo karjeros laiptais. Jau 1750 jis tapo Lietuvos vyriausiojo tribunolo teisėju, 1752 – LDK taurininku, kardininku. Plačiai ir išlaidžiai gyvendamas, rezidavo Myriuje. 1755 gavo Lvovo miesto seniūniją, įsteigė seniūno teismus, 1757 Varšuvoje buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu. 1762–1764 ir 1768–1790 – Vilniaus vaivada. Po tėvo Mykolo Kazimiero Radvilos mirties paveldėjęs didelius turtus, o tuo pačiu ir galią, užsiėmė politine veikla, kuri sutapo su visišku Lietuvos ir Lenkijos valstybinės tvarkos pakrikimu, Rusijos įtakos didėjimu bei pirmuoju Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimu. Kunigaikščio pastangos atitolinti valstybės žlugimą buvo bevaisės. Paskutines dienas nugyveno apakęs Bialoje, ten ir mirė. Palaidotas Nesvyžiuje, Radvilų pastatydintoje Dievo Kūno bažnyčios kriptoje.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1871 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Šis 1850 m. sukurtas raižinys tapo ir 1871 m. J. K. Vilčinskio išleisto L. Godlevskio „Aušros vartų altorėlis (Ołtarzyk Ostrobramsky) iliustracija. Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Švč. Jėzaus Atpirkėjo Nazariečio bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis vaizduojamas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje vaizduojamas Dievo Apvaizdos simbolis - akis trikampyje (šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu).

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 5