Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Karolis Ripinskis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Šv. Pranciškus Ksaveras

    Šv. Pranciškus Ksaveras, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Simonas Čechovičius, Antonis Oleščinskis,
    Lanksčia linija, kruopščiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdas pagal Simono Čechavičiaus tapytą paveikslą, buvusį Vizičių bažnyčioje Vilniuje. Iš Ispanijos kilęs jėzuitas, misijų pagonių kraštuose globėjas, tradiciškai vaizduojamas vilkintis balta kamža ant juodos jėzuitų sutanos ir pamaldžiai žiūrintis į dangų. Pranciškus Ksaveras, siųstas Portugalijos karaliaus, vadovavo katalikų misijoms Tolimuosiuose Rytuose ir buvo pramintas Indijos apaštalu. Neatsitiktinai raižinio fone įkomponuotas egzotiškas kraštovaizdis su palmėmis ir drambliais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Pranciškus Ksaveras

    Šv. Pranciškus Ksaveras, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Simonas Čechovičius, Antonis Oleščinskis,
    Lanksčia linija, kruopščiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdas pagal Simono Čechavičiaus tapytą paveikslą, buvusį Vilniaus Vizičių bažnyčioje. Iš Ispanijos kilęs jėzuitas, misijų pagonių kraštuose globėjas tradiciškai vaizduojamas vilkintis balta kamža ant juodos jėzuitų sutanos, pamaldžiai žiūrintis į dangų. Pranciškus Ksaveras, siųstas Portugalijos karaliaus, vadovavo katalikų misijoms Tolimuosiuose Rytuose ir buvo pramintas Indijos apaštalu. Neatsitiktinai raižinio fone įkomponuotas egzotiškas kraštovaizdis su palmėmis ir drambliais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Aušros Vartų gatvė

    Aušros Vartų gatvė, 1846 m.

    Viktor Vincent Adam, Luis Philippe Alphonse Bichebois, Karolis Ripinskis,

    Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. I sąsiuvinio litografijai „Aušros Vartų gatvė“ būdingi realizmo ir romantizmo bruožai. Kūrinį pagyvina puošnus einančių ir važiuojančių vilniečių stafažas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1848 m.

    Izidorius Lorenas Derua, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ yra sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios Mikelandželo Palonio freskos Karolio Ripinskio piešinį. Šv. Kazimiero koplyčios freska 1692 m. buvo sukurta italų menininko Mikelandželo Palonio. Jos ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prikeliamos mergaitės tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Vilniaus vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius

    Vilniaus vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius, 1841 m.

    Karolis Ripinskis

    Andrius Benediktas Klongevičius (1767–1841) – vyskupas, filosofas, švietėjas, rašytojas. Gimė Ilūkstėje, valstiečių šeimoje. Mokykloje Klungio pavardę pasikeitė į Klongevičiaus. Vilniaus universiteto ir Vilniaus kunigų misionierių seminarijos auklėtinis, Kražių gimnazijos mokytojas, Vyriausiosios kunigų seminarijos kapelionas, rektorius, profesorius (dėstė dogmatinę teologiją ir bažnytinę istoriją). Universitetui pavestas keletą metų ėjo Vilniaus cenzūros komiteto pirmininko pareigas. 1828 m. tapo Vilniaus vyskupijos administratoriumi. Aktyviai lankė parapijas, domėjosi žmonių gyvenimu, švietimo reikalais, rūpinosi sudrausminti kunigus, davė tikslius nurodymus dėl pamaldų tvarkos, rekolekcijų, pamokslų sakymo, giedojimo, elgesio su žmonėmis. 1830 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Lietuvos Brastos sufraganu. Už palankumą 1831 metų sukilėliams išsiųstas į Jaroslavlį, bet caras, išklausęs vyskupo paaiškinimo apie įvykius Lietuvoje ir skundo dėl bažnyčiai daromų skriaudų, grąžino vyskupą į Vilnių, atleido gubernatorių. Uždarius universitetą, iniciavo Vilniaus Romos katalikų dvasinės akademijos steigimą (1834). Nuo 1840 m. Vilniaus vyskupas. Yra išspausdinęs nemažai pamokslų, dalį jų išvertė į lietuvių kalbą, išleido litanijų ir maldų lietuviškai.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Juozapas Bagdonavičius

    Juozapas Bagdonavičius, 1837 m.

    Karolis Ripinskis

    Vilniaus universiteto auklėtinis, tapytojas ir litografas Karolis Ripinskis (1809–1892), Jono Rustemo ir Vincento Smakausko mokinys, bendradarbiavęs su Jonu Kazimieru Vilčinskiu, jam leidžiant garsųjį „Vilniaus albumą“, neabejotinai buvo gabus piešėjas.
    Santūrus, įtaigus misijonierių vienuolijų vizitatoriaus Juozapo Bagdonavičiaus (1787–1846) portretas. Jame, kaip ir daugelyje Ripinskio sukurtų iškiliųjų Lietuvos asmenybių portretų, pasirinktas neutralus fonas, geriausiai išryškinantis portretuojamojo bruožus, akcentuojantis dvasininko rimties, susikaupimo būseną.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Stanislovas Bonifacas Jundzilas Vilniaus universiteto botanikos sodo fone

    Stanislovas Bonifacas Jundzilas Vilniaus universiteto botanikos sodo fone, ~1850 m.

    Karolis Ripinskis

    Gyvas, subtilus realistinis piešinys vaizduoja Stanislovą Bonifacą Jundzilą (1761–1847) kalvoto peizažo fone. Tai – jo įkurtas Vilniaus botanikos sodas. Portretuojamojo veidas neišbaigtas. Jundzilas buvo įdomi asmenybė: kunigas pijoras, gamtininkas, ilgametis Vilniaus botanikos sodo vadovas. Mokėsi Lydoje, 1777 m. įstojo į pijorus. 1784 m. įšventintas į kunigus. Vilniaus universitete išklausė chemijos, zoologijos kursus ir Georgo Forsterio skaitytas botanikos paskaitas (1786–1787). Vadovavo Ščiutino (Gardino sr.) pijorų mokyklai, ten įsteigė pirmąjį botanikos sodą, mokytojavo Vilniaus pijorų mokykloje. Nuo 1792 m. dėstė VU, filosofijos daktaras (1798), profesorius (1802). Studijų tikslais išvyko į Vieną. Grįžęs įsteigė VU gamtos istorijos kabinetą ir ėmėsi botanikos sodo pertvarkymo. Tyrė Vilniaus ir tolimesnių apylinkų florą. Sudarė gimnazijoms gamtos mokslų mokymo programas, parašė vadovėlių.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Pranciškus Mackevičius

    Pranciškus Mackevičius, 1840 m.

    Karolis Ripinskis

    Pranciškus Lukas Mackevičius (1756–1842) – vyskupas. Kilęs iš lenkų bajorų Machvičių, gyvenusių Rytų Prūsijoje. Vilniaus universiteto moralinės teologijos ir kanonų teisės profesorius. Nuo 1809 m. – Podolės Kameneco vyskupas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Antanas Kikutis-Kitkevičius

    Antanas Kikutis-Kitkevičius, 1840–1892 m.

    Karolis Ripinskis
    Antanas Kikutis-Kitkevičius (1805–1857) – kunigas. Mokėsi Troškūnų šešiaklasėje mokykloje, po to Vilniaus kunigų seminarijoje, Vilniaus universitete. Studijavo teologiją, filosofiją, pedagogiką, sociologiją. Vilniaus diecezinės kunigų seminarijos adjunktas (nuo 1839), rektorius (1840–1851), teologijos daktaras (1842). Vėliau Nemenčinės klebonas. Lietuviškų ir lenkiškų giesmių vertėjas, leidėjas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6