Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Karolis Ripinskis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Stanislovas Vainickas

    Stanislovas Vainickas, XIX a.

    Karolis Ripinskis

    Stanislovas Vainickis - Lenkų armijos kapitonas, Tado Vainickio sūnus, karo inžinieriaus generolo Henriko Vainickio tėvas.
    Portretas biustinis, vaizduoja tamsiaplaukį vyrą su žandenomis, trimis ketvirčiais pasisukusį į dešinę. Vyras vilki juodą švarką, baltą liemenę ir baltus marškinius, kurių apykaklė pastatyta ir parišta balta kaklaskare. Fonas rudas, dešinėje, prie veido, šviesesnis.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Gudų poeto Jano Barščiausko portretas

    Gudų poeto Jano Barščiausko portretas, XIX a.

    Karolis Ripinskis

    Gudų poetas Janas Barščiauskas (1794–1851) – Polocko jėzuitų akademijos auklėtinis, literatas, žurnalo „Niezabudka“ leidėjas, vienas iš baltarusių literatūros pradininkų.
    J. Barščiauskas vaizduojamas iki krūtinės, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę. Jis 30–40 metų amžiaus, rudaplaukis, su ūseliais. Vilki juodą švarką ir baltus marškinius. Kaklaskarė juoda. Fonas neutralus rudas.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Kunigas Liudvikas Trinkovskis

    Kunigas Liudvikas Trinkovskis, 1830 m.

    Karolis Ripinskis, Kanutas Ruseckas
  • Gydytojas Feliksas Rimkevičius

    Gydytojas Feliksas Rimkevičius, 1836 m.

    Karolis Ripinskis

    Feliksas Rimkevičius (1799–1851) – gydytojas. Kilęs nuo Mogiliavo, mediciną studijavo Vilniaus universitete, profesoriaus Johano Peterio Franko mokinys. 1827–1832 m. dėstė terapiją ir fiziologiją. Medicinos daktaras (nuo 1821), Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos patologijos ir specialiosios terapijos profesorius (1832–1842), nuo 1838 m. dar ir Terapijos klinikos vadovas. Buvo Gailestingųjų seserų ligoninės vyriausias gydytojas, dirbo Savičiaus ligoninėje. 1831 m. buvo pasiųstas į Lietuvos Brastą kovoti su kilusia choleros epidemija, už pasiaukojamą darbą apdovanotas valdžios briliantiniu žiedu. Vilniaus medicinos draugijos narys. Eruditas, puikus diagnostas. Vienas pirmųjų Vilniuje, tirdamas ligonius, naudojo naują auskultacijos ir perkusijos metodą, propagavo jį moksliniuose straipsniuose. Parašė darbų apie cukraligę, plaučių uždegimą, širdies ir kraujagyslių ligas. „Collectanea-Chirurgica“ redakcijos narys (1838).

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Antanas Kikutis-Kitkevičius

    Antanas Kikutis-Kitkevičius, 1840–1892 m.

    Karolis Ripinskis
    Antanas Kikutis-Kitkevičius (1805–1857) – kunigas. Mokėsi Troškūnų šešiaklasėje mokykloje, po to Vilniaus kunigų seminarijoje, Vilniaus universitete. Studijavo teologiją, filosofiją, pedagogiką, sociologiją. Vilniaus diecezinės kunigų seminarijos adjunktas (nuo 1839), rektorius (1840–1851), teologijos daktaras (1842). Vėliau Nemenčinės klebonas. Lietuviškų ir lenkiškų giesmių vertėjas, leidėjas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė
  • Adolfas Abichtas

    Adolfas Abichtas, 1835 m.

    Karolis Ripinskis
    Adolfas Abichtas (1860–1793) – gydytojas terapeutas. Kilęs iš Vokietijos, Erlangeno. Į Vilnių atvyko kartu su tėvu, filosofijos profesoriumi. Vilniuje baigė gimnaziją ir medicinos studijas. Joniškėlio ligoninės pirmasis vedėjas, populiarus Vilniaus miesto ir apylinkių gydytojas, garsėjęs kaip geras diagnostas. Vilniaus universiteto Terapijos klinikos vedėjas, bendrosios patologijos profesorius (1827–1832). Uždarius Vilniaus universitetą, dėstė Medicinos-chirurgijos akademijoje (iki 1842), vėliau vertėsi privačia praktika. Birštono mineralinių versmių tyrinėtojas, daugiau kaip dvidešimties mokslinių darbų autorius. Žymesni darbai – „Tablice synopticzne trucizn…“ (1823), „Institutiones terapiae generalis“ (1840).

    Aprašė Rasa Adomaitienė
  • Mykolas Bobrovskis

    Mykolas Bobrovskis, 1833 m.

    Karolis Ripinskis

    Mykolas Bobrovskis (1785–1848) – unitų kunigas. 1822–1824 m. Vilniaus universitete dėstė Šventąjį Raštą, biblinę archeologiją, hebrajų ir arabų kalbas. 1824 m. už filaretų palaikymą pašalintas iš universiteto ir uždarytas Žyrovičių vienuolyne. 1826 m. grąžintas į Vilnių. Skaitė paskaitas, iki 1833 m. buvo Šv. Mikalojaus unitų bažnyčios klebonas. Parengė katekizmą (išspausdintas 1833).

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Jonas Skydelis

    Jonas Skydelis, 1837 m.

    Karolis Ripinskis

    Jonas Skydelis (1793–1837) – Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas, Vilniaus universiteto hebrajų kalbos profesorius, moralinės teologijos ir kanonų teisės daktaras (1823). Nuo 1833 m. dėstė Vilniaus Romos katalikų dvasinės akademijoje. Išleido daug savo sakytų pamokslų, parašė „Homiletiką“ (išleista Vilniuje, Zavadzkio spaustuvėje 1836).

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Adolfas Abichtas

    Adolfas Abichtas, 1835 m.

    Karolis Ripinskis

    Adolfas Abichtas (1860–1793) – gydytojas terapeutas. Kilęs iš Vokietijos, Erlangeno. Į Vilnių atvyko kartu su tėvu, filosofijos profesoriumi. Vilniuje baigė gimnaziją ir medicinos studijas. Joniškėlio ligoninės pirmasis vedėjas, populiarus Vilniaus miesto ir apylinkių gydytojas, garsėjęs kaip geras diagnostas. Vilniaus universiteto Terapijos klinikos vedėjas, bendrosios patologijos profesorius (1827–1832). Uždarius Vilniaus universitetą, dėstė Medicinos-chirurgijos akademijoje (iki 1842), vėliau vertėsi privačia praktika. Birštono mineralinių versmių tyrinėtojas, daugiau kaip dvidešimties mokslinių darbų autorius. Žymesni darbai – „Tablice synopticzne trucizn…“ (1823), „Institutiones terapiae generalis“ (1840).

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Antanas Fialkovskis

    Antanas Fialkovskis, 1837 m.

    Karolis Ripinskis

    Antanas Fialkovskis (1798–1883) – Vilniaus Universiteto dogmatinės teologijos ir bažnyčios istorijos (1829–1831), vėliau dvasinės akademijos profesorius, 1839–1842 rektorius. Kaip Vilniaus prelatas administravo Vilniaus vyskupiją. 1855 m. Šiluvos infulatas. Nuo 1872 m. Mogiliavo arkivyskupas. Dirbo ir literatūroje, bendradarbiavo su „Tygodnik Wileński“, kurį laiką buvo „Kuryer Wileński“ redakcijos narys.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Pranciškus Mackevičius

    Pranciškus Mackevičius, 1840 m.

    Karolis Ripinskis
    Pranciškus Lukas Mackevičius (1756–1842) – vyskupas. Kilęs iš lenkų bajorų Machvičių, gyvenusių Rytų Prūsijoje. Vilniaus Universiteto moralinės teologijos ir kanonų teisės profesorius. Nuo 1809 m. – Podolės Kameneco vyskupas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė
  • Vyskupas Jonas Civinskis

    Vyskupas Jonas Civinskis, 1841 m.

    Karolis Ripinskis

    Vilniaus universiteto auklėtinis, tapytojas ir litografas Karolis Ripinskis (1809–1892), Jono Rustemo ir Vincento Smakausko mokinys, bendradarbiavęs su Jonu Kazimieru Vilčinskiu, jam leidžiant garsųjį „Vilniaus albumą“, neabejotinai buvo gabus piešėjas. Vyskupo Jono Civinskio (1772–1845/6) portretas – vienas iš daugelio puikių jo sukurtų iškiliųjų Lietuvos asmenybių portretų. Tai nuo Ašmenos kilęs dvasiškis, mokęsis Polocko jėzuitų kolegijoje, 1789 m. įstojęs į Vilniaus misionierių kunigų seminariją. Vilniaus universitete studijavo prigimtinę teisę, visuotinę istoriją, fiziką, chemiją, mineralogiją. 1795 m. įšventintas į kunigus. Pakviestas dėstė Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijoje. Filosofijos profesorius (1795), teisės daktaras. Vyžuonų klebonas (1808), Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (1811), vėliau prelatas, generalinis oficiolas (1828). 1841 m. mirus vyskupui Andriui Klongevičiui, konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupijos administratoriumi. Vilniaus labdarių draugijos pirmininkas, mokinių ir klierikų pašalpos fondų steigėjas, pavargėlių rėmėjas. Adutiškyje pastatydino bažnyčią. Palaidotas Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6