Paieškos kriterijai:

  • Objektai, susiję su asmeniu: Juozapas Hiliaras Glovackis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Benediktinų vienuolynas Tynece prie Vyslos

    Benediktinų vienuolynas Tynece prie Vyslos, XIX a. I p.

    Juozapas Hiliaras Glovackis, Adomas Pliateris

    Tynecas – sena lenkų gyvenvietė ant Vyslos upės kranto, netoli Krokuvos, garsėjanti Benediktinų abatija, kuri buvo įkurta 1044. Nedidelio formato litografijoje dailininkas kruopščiu detaliu piešiniu stengėsi perteikti romantinę senovės dvasią. Didingi vienuolyno mūrai ir bažnyčios bokštai aukštai iškyla ant stačių uolėtų plačios upės krantų. Kompoziciją pagyvina kairėje įkomponuotas žvejų laivelis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vavelio pilis Krokuvoje

    Vavelio pilis Krokuvoje, XIX a. II p.

    Louis-Julien Jacottet, Juozapas Hiliaras Glovackis, Žanas Batistas Žiulis Davidas
    Minkšto detalaus piešinio, subtilios toninės modeliuotės litografijoje atsiveria platus panoraminis didingos karališkosios Vavelio pilies ir apylinkių vaizdas. Nuo XI a. vidurio iki XVII a. pradžios Vavelis buvo pagrindinė Lenkijos, o vėliau Abiejų Tautų Respublikos valdovų rezidencija. Dailininkams pavyko įtaigiai perteikti romantinę ant kalvos stovinčios saulės nutviekstos renesansinės pilies aurą. Kompoziciją papildo ir pagyvina įvairi augmenija, skaidrus ežero vandens raibuliavimas bei dvejetu arklių kinkytas valstiečio vežimas, įkomponuotas pirmajame litografijos plane, dešinėje.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Šv. Onos bažnyčia Vilniuje

    Šv. Onos bažnyčia Vilniuje, 1823–1826 m.

    Juozapas Hiliaras Glovackis

    Juozapo Hiliaro Glovackio, dailės studijas baigusio Vilniaus universitete, o vėliau (1823–1826) čia vadovavusio litografijos spaustuvei, grafikos palikimas nėra didelis, tačiau neabejotinai vertingas. Litografija „Šv. Onos bažnyčia Vilniuje“ sukurta kruopščiu, detaliu piešiniu, liudija dailininko meistrystę ir technikos pažinimą. Architektūrinio peizažo kompoziciją, nutviekstą išraiškingo šoninio apšvietimo, paryškinančio pastatų apimtis bei detales, papildo ir pagyvina nedidelės praeivių figūrėlės. Subtiliai modeliuojant toninius planų skirtumus, kompozicijoje išgautas erdvės pojūtis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vielopolskių rūmai

    Vielopolskių rūmai, XIX a. I p.

    Juozapas Hiliaras Glovackis
  • Laurynas Stuoka-Gucevičius

    Laurynas Stuoka-Gucevičius, 1823 m.

    Juozapas Hiliaras Glovackis

    Laurynas Gucevičius (1753–1798) – architektas, klasicistinės architektūros Lietuvoje kūrėjas. Kilęs nuo Kupiškio, iš valstiečių. Vilniaus masonų ložės narys, bajoras (nuo 1791). 1773 m. įstojo į Vilniaus universitetą, klausė Martyno Knakfuso ir Motiejaus Kisieliausko architektūros paskaitų. Globojamas vyskupo Ignoto Masalskio, 1776–1777 m. studijavo Romoje, ten susipažino su antikos meno palikimu. 1778–1880 m. tobulinosi Paryžiaus karališkojoje dailės akademijoje ir Žako Fransua Blondelio architektūros mokykloje. Į Lietuvą grįžo kaip susiformavęs menininkas. Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio užsakymu 1781 m. užbaigė Verkių rūmų ansamblį. Jis perprojektavo Martyno Knakfuso pradėtus statyti dvaro rūmus, sukūrė paviljoną, vandens malūną ir kitus ūkinius pastatus. 1785–1786 m. parengė tris Vilniaus rotušės atstatymo projektus, iš kurių įgyvendintas kukliausias (1799). Pagal Gucevičiaus projektą (už jį Stanislovas Augustas apdovanojo autorių aukso medaliu) perstatyta Vilniaus katedra (1782–1792), kompozicijos savitumu ir proporcijų darna prilygstanti geriausiems Europos klasicizmo architektūros paminklams. Gucevičius žinomas ir dėl pedagoginės veiklos. Jis buvo pirmasis Architektūros katedros, įsteigtos 1793 m. Lietuvos vyriausiojoje mokykloje (VU), vadovas, profesorius (1793). Už dalyvavimą 1794 metų sukilime (prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas) iš universiteto pašalintas, bet 1797 m. konkurso keliu vėl tapo katedros vedėju ir dėstė iki mirties. Paliko išsamią architektūros mokymo programą, kuria vadovavosi kelios vėlesnių pedagogų kartos. Santūri, harmoninga Gucevičiaus kūryba paveikė ne tik vietinės, bet ir kaimyninių šalių architektūros raidą. Palaidotas Vilniaus Šv. Stepono bažnyčios šventoriuje.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 5
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1