Paieškos kriterijai:

  • Objektai, susiję su asmeniu: Vytautas Ignas
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Lietuva

    Lietuva, 1981 m.

    Vytautas Ignas

    Raižinių ciklų "Lietuva" kompozicijose svarbiausius krašto regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją apibūdina heraldiniai simboliai, įvairūs atributai. Juose dailininkas panaudojo kiekvienam regionui būdingus liaudies skulptūros motyvus, tipiškus koplytstulpius, kaimo sodybas, bažnyčias bei koplyčias. Pasak tapytojo Viktoro Vizgirdos, dailininkas Ignas, kad ir gyvendamas toli nuo tėvynės, kūrė tautinį meną ir labai originaliai, nieko nekopijuodamas, perėmė lietuvių liaudies meno tradicijas. Lietuviškumą paryškina kūrinio nuotaika, forma ir spalva. Ši dekoratyvi, stilizuota kompozicija vaizduoja Lietuvą su jai būdinga simbolika ir atributika. Lakšto fone išrikiuoti Lietuvos miestų herbai, šventųjų skulptūros, pagrindiniai architektūriniai ir kulto paminklai, valtys mariose, gėlės puodynėse, piemenėliai ir daugybė kitų simbolių.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Žemaitija

    Žemaitija, 1977 m.

    Vytautas Ignas

    Raižinių ciklų "Lietuva" kompozicijose svarbiausius krašto regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją apibūdina heraldiniai simboliai, įvairūs atributai. Juose dailininkas panaudojo kiekvienam regionui būdingus liaudies skulptūros motyvus, tipiškus koplytstulpius, kaimo sodybas, bažnyčias bei koplyčias. Pasak tapytojo Viktoro Vizgirdos, dailininkas Ignas, kad ir gyvendamas toli nuo tėvynės, kūrė tautinį meną ir labai originaliai, nieko nekopijuodamas, perėmė lietuvių liaudies meno tradicijas. Lietuviškumą paryškina kūrinio nuotaika, forma ir spalva. Ši dekoratyvi, stilizuota kompozicija vaizduoja Žemaitiją. Pagrindinę vietą raižinyje užima rymančio Rūpintojėlio skulptūra, o visame lakšto fone sukomponuotos žemaitiškos kaimo sodybos, medinės bažnytėlės, į skulptūras panašūs medžiai, gėlės bei gyvuliai ir paukščiai.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Aukštaitija

    Aukštaitija, 1981 m.

    Vytautas Ignas

    Raižinių ciklų "Lietuva" kompozicijose svarbiausius krašto regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją apibūdina heraldiniai simboliai, įvairūs atributai. Juose dailininkas panaudojo kiekvienam regionui būdingus liaudies skulptūros motyvus, tipiškus koplytstulpius, kaimo sodybas, bažnyčias bei koplyčias. Pasak tapytojo Viktoro Vizgirdos, dailininkas Ignas, kad ir gyvendamas toli nuo tėvynės, kūrė tautinį meną ir labai originaliai, nieko nekopijuodamas, perėmė lietuvių liaudies meno tradicijas. Lietuviškumą paryškina kūrinio nuotaika, forma ir spalva. Ši dekoratyvi, stilizuota kompozicija vaizduoja Aukštaitiją. Raižinyje sukomponuotas koplytstulpis su Rūpintojėlio skulptūra, Dariaus ir Girėno atvaizdai, medinė bažnytėlė, aukštaitiška kaimo troba, parimęs šventasis, skraidantys angeliukai.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Šv. Pranciškus

    Šv. Pranciškus, 1979 m.

    Vytautas Ignas
  • Dzūkija. Iš ciklo „Lietuva“
  • Rūpintojėlis

    Rūpintojėlis, 1970 m.

    Vytautas Ignas

    Rūpintojėlis - vienas populiariausių lietuvių vaizduojamojo meno bei tautodailės objektų. Dažniausiai Rūpintojėlio skulptūra skaptuojama iš medžio, bet yra ir akmeninių atvaizdų. Savo kūrinyje dailininkas dekoratyviai, stilizuotai bei detaliai pavaizdavo rymantį, nežymiai pasvirusį Jėzų Kristų. Aplinkui jo figūrą išdėstyti septyni paveikslėliai, kuriuose vaizduojami lietuviški simboliai - saulė, kaimiška troba su svirtiniu šuliniu, dūdele grojantis piemenėlis, paukščiai, gyvuliai, vėjinis malūnas.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Pasaka

    Pasaka, 1970 m.

    Vytautas Ignas

    Modernistinės manieros kompozicija primena vitražą. Jos centre statiškai bei stilizuotai pavaizduotos kresnos karaliaus ir karalienės figūros, panašios į drožtas skulptūrėles. Prie karalių kojų raitosi drakonas, puošnius sparnus išskleidę povai, bujoja egzotiškos gėlės.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Kalėdų Madona

    Kalėdų Madona, 1967 m.

    Vytautas Ignas

    Svarbiausią vietą dailininko Vytauto Igno kūryboje užėmė religiniai simboliai. Jau ankstyvuosiuose raižiniuose atsirado savaip perkurti lietuvių liaudies skulptūrų šventieji. Menininko kūrybai ypač didelę įtaką padarė ir dievdirbių darbai, tėvynės ilgesys bei tremtis. Ši, ekspresija pasižyminti, dekoratyvi kompozicija primena vitražą.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Piemenukai

    Piemenukai, 1962 m.

    Vytautas Ignas

    Modernistinės manieros, stilizuota kompozicija vaizduoja dvi vaikų figūras centre - mergaitės ir berniuko. Mergaitė laiko rankoje ploną rykštelę, o berniukas - lanką. Savo konstrukcija šis tautiniais motyvais dekoruotas kūrinys primena vitražą.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Kalėdų Madona

    Kalėdų Madona, ~1966–1967 m.

    Vytautas Ignas

    Svarbiausią vietą dailininko Vytauto Igno kūryboje užėmė religiniai simboliai. Jau ankstyvuosiuose raižiniuose atsirado savaip perkurti lietuvių liaudies skulptūrų šventieji, o menininko kūrybai ypač didelę įtaką padarė ir dievdirbių darbai, tėvynės ilgesys bei tremtis. Ši, ekspresija pasižyminti, dekoratyvi kompozicija primena vitražą.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Piemenukas

    Piemenukas, 1970 m.

    Vytautas Ignas

    Dekoratyvi kompozicija centre vaizduoja sėdinčio ir dūdele grojančio piemenuko figūrėlę. Berniuko veidas didelis, akys apvalios, tarsi išpūstos, o kūnas atrodo per mažas. Raižinio fone didelė karvė, kuri tarsi klausosi grojamos melodijos ir gausi augmenija bei snaigės.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Kalėdų Madona

    Kalėdų Madona, 1966 m.

    Vytautas Ignas

    Vieną svarbiausių vietų dailininko Vytauto Igno kūryboje užėmė religiniai simboliai. Jau ankstyvuosiuose raižiniuose atsirado savaip perkurti lietuvių liaudies skulptūrų šventieji. Menininko kūrybai ypač didelę įtaką padarė ir dievdirbių darbai, tėvynės ilgesys bei tremtis. Ši, ekspresija pasižyminti, dekoratyvi kompozicija primena vitražą.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 12