Paieškos kriterijai:

  • Objektai, susiję su asmeniu: Karolis Ripinskis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius

    Vilniaus vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius, 1841 m.

    Karolis Ripinskis

    Andrius Benediktas Klongevičius (1767–1841) – vyskupas, filosofas, švietėjas, rašytojas. Gimė Ilūkstėje, valstiečių šeimoje. Mokykloje Klungio pavardę pasikeitė į Klongevičiaus. Vilniaus universiteto ir Vilniaus kunigų misionierių seminarijos auklėtinis, Kražių gimnazijos mokytojas, Vyriausiosios kunigų seminarijos kapelionas, rektorius, profesorius (dėstė dogmatinę teologiją ir bažnytinę istoriją). Universitetui pavestas keletą metų ėjo Vilniaus cenzūros komiteto pirmininko pareigas. 1828 m. tapo Vilniaus vyskupijos administratoriumi. Aktyviai lankė parapijas, domėjosi žmonių gyvenimu, švietimo reikalais, rūpinosi sudrausminti kunigus, davė tikslius nurodymus dėl pamaldų tvarkos, rekolekcijų, pamokslų sakymo, giedojimo, elgesio su žmonėmis. 1830 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Lietuvos Brastos sufraganu. Už palankumą 1831 metų sukilėliams išsiųstas į Jaroslavlį, bet caras, išklausęs vyskupo paaiškinimo apie įvykius Lietuvoje ir skundo dėl bažnyčiai daromų skriaudų, grąžino vyskupą į Vilnių, atleido gubernatorių. Uždarius universitetą, iniciavo Vilniaus Romos katalikų dvasinės akademijos steigimą (1834). Nuo 1840 m. Vilniaus vyskupas. Yra išspausdinęs nemažai pamokslų, dalį jų išvertė į lietuvių kalbą, išleido litanijų ir maldų lietuviškai.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Juozapas Bagdonavičius

    Juozapas Bagdonavičius, 1837 m.

    Karolis Ripinskis

    Vilniaus universiteto auklėtinis, tapytojas ir litografas Karolis Ripinskis (1809–1892), Jono Rustemo ir Vincento Smakausko mokinys, bendradarbiavęs su Jonu Kazimieru Vilčinskiu, jam leidžiant garsųjį „Vilniaus albumą“, neabejotinai buvo gabus piešėjas.
    Santūrus, įtaigus misijonierių vienuolijų vizitatoriaus Juozapo Bagdonavičiaus (1787–1846) portretas. Jame, kaip ir daugelyje Ripinskio sukurtų iškiliųjų Lietuvos asmenybių portretų, pasirinktas neutralus fonas, geriausiai išryškinantis portretuojamojo bruožus, akcentuojantis dvasininko rimties, susikaupimo būseną.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Stanislovas Bonifacas Jundzilas Vilniaus universiteto botanikos sodo fone

    Stanislovas Bonifacas Jundzilas Vilniaus universiteto botanikos sodo fone, ~1850 m.

    Karolis Ripinskis

    Gyvas, subtilus realistinis piešinys vaizduoja Stanislovą Bonifacą Jundzilą (1761–1847) kalvoto peizažo fone. Tai – jo įkurtas Vilniaus botanikos sodas. Portretuojamojo veidas neišbaigtas. Jundzilas buvo įdomi asmenybė: kunigas pijoras, gamtininkas, ilgametis Vilniaus botanikos sodo vadovas. Mokėsi Lydoje, 1777 m. įstojo į pijorus. 1784 m. įšventintas į kunigus. Vilniaus universitete išklausė chemijos, zoologijos kursus ir Georgo Forsterio skaitytas botanikos paskaitas (1786–1787). Vadovavo Ščiutino (Gardino sr.) pijorų mokyklai, ten įsteigė pirmąjį botanikos sodą, mokytojavo Vilniaus pijorų mokykloje. Nuo 1792 m. dėstė VU, filosofijos daktaras (1798), profesorius (1802). Studijų tikslais išvyko į Vieną. Grįžęs įsteigė VU gamtos istorijos kabinetą ir ėmėsi botanikos sodo pertvarkymo. Tyrė Vilniaus ir tolimesnių apylinkų florą. Sudarė gimnazijoms gamtos mokslų mokymo programas, parašė vadovėlių.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Teisėjo Ignoto Monkevičiaus portretas
  • Moteris juodais rūbais

    Moteris juodais rūbais, 1857 m.

    Karolis Ripinskis

    Vidutinio amžiaus moters portretas iki kelių. Ji sėdi ant kėdės, 3/4 pasisukusi į dešinę, rankose laiko skėtį. Moters pailgas veidas pablyškęs, akys didelės, žvilgsnis melancholiškas. Tamsūs plaukai lygiai sušukuoti už nugaros, susukti į kuodelį. Moteris vilki prašmatnia, gausiai drapiruota juoda suknele plačiomis rankovėmis. Pečius dengia didžiulė nėrinių apykaklė. Galvą puošia tamsių nėrinių kaspinas, surištas pasmakrėje. Piešinys realistinis, idealizuotas, detalus. Ryškus dailininko dėmesys moters rūbams. Šviesotamsa minkšta. Tapyba plono sluoksnio. Spalvos negausios, koloritas rudai pilkas.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

  • Vilniaus universiteto profesorius Bonifacas Jundzilas

    Vilniaus universiteto profesorius Bonifacas Jundzilas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Antonis Oleščinskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761–1847) – kunigas pijoras, gamtininkas, ilgametis Vilniaus botanikos sodo vadovas. Mokėsi Lydoje, 1777 m. įstojo į pijorus. 1784 m. įšventintas į kunigus. Vilniaus universitete išklausė chemijos, zoologijos kursus ir Georgo Forsterio skaitytas botanikos paskaitas (1786–1787). Vadovavo Ščiutino (Gardino sr.) pijorų mokyklai, ten įsteigė pirmąjį botanikos sodą, mokytojavo Vilniaus pijorų mokykloje. Nuo 1792 m. dėstė VU, filosofijos daktaras (1798), profesorius (1802). Studijų tikslais išvyko į Vieną. Grįžęs įsteigė VU gamtos istorijos kabinetą ir ėmėsi botanikos sodo pertvarkymo. Tyrė Vilniaus ir tolimesnių apylinkų florą. Sudarė gimnazijoms gamtos mokslų mokymo programas, parašė vadovėlių.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Adolfas Abichtas

    Adolfas Abichtas, 1835 m.

    Karolis Ripinskis
    Adolfas Abichtas (1860–1793) – gydytojas terapeutas. Kilęs iš Vokietijos, Erlangeno. Į Vilnių atvyko kartu su tėvu, filosofijos profesoriumi. Vilniuje baigė gimnaziją ir medicinos studijas. Joniškėlio ligoninės pirmasis vedėjas, populiarus Vilniaus miesto ir apylinkių gydytojas, garsėjęs kaip geras diagnostas. Vilniaus universiteto Terapijos klinikos vedėjas, bendrosios patologijos profesorius (1827–1832). Uždarius Vilniaus universitetą, dėstė Medicinos-chirurgijos akademijoje (iki 1842), vėliau vertėsi privačia praktika. Birštono mineralinių versmių tyrinėtojas, daugiau kaip dvidešimties mokslinių darbų autorius. Žymesni darbai – „Tablice synopticzne trucizn…“ (1823), „Institutiones terapiae generalis“ (1840).

    Aprašė Rasa Adomaitienė
  • Mykolas Bobrovskis

    Mykolas Bobrovskis, 1833 m.

    Karolis Ripinskis

    Mykolas Bobrovskis (1785–1848) – unitų kunigas. 1822–1824 m. Vilniaus universitete dėstė Šventąjį Raštą, biblinę archeologiją, hebrajų ir arabų kalbas. 1824 m. už filaretų palaikymą pašalintas iš universiteto ir uždarytas Žyrovičių vienuolyne. 1826 m. grąžintas į Vilnių. Skaitė paskaitas, iki 1833 m. buvo Šv. Mikalojaus unitų bažnyčios klebonas. Parengė katekizmą (išspausdintas 1833).

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Jonas Skydelis

    Jonas Skydelis, 1837 m.

    Karolis Ripinskis

    Jonas Skydelis (1793–1837) – Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas, Vilniaus universiteto hebrajų kalbos profesorius, moralinės teologijos ir kanonų teisės daktaras (1823). Nuo 1833 m. dėstė Vilniaus Romos katalikų dvasinės akademijoje. Išleido daug savo sakytų pamokslų, parašė „Homiletiką“ (išleista Vilniuje, Zavadzkio spaustuvėje 1836).

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Adolfas Abichtas

    Adolfas Abichtas, 1835 m.

    Karolis Ripinskis

    Adolfas Abichtas (1860–1793) – gydytojas terapeutas. Kilęs iš Vokietijos, Erlangeno. Į Vilnių atvyko kartu su tėvu, filosofijos profesoriumi. Vilniuje baigė gimnaziją ir medicinos studijas. Joniškėlio ligoninės pirmasis vedėjas, populiarus Vilniaus miesto ir apylinkių gydytojas, garsėjęs kaip geras diagnostas. Vilniaus universiteto Terapijos klinikos vedėjas, bendrosios patologijos profesorius (1827–1832). Uždarius Vilniaus universitetą, dėstė Medicinos-chirurgijos akademijoje (iki 1842), vėliau vertėsi privačia praktika. Birštono mineralinių versmių tyrinėtojas, daugiau kaip dvidešimties mokslinių darbų autorius. Žymesni darbai – „Tablice synopticzne trucizn…“ (1823), „Institutiones terapiae generalis“ (1840).

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Antanas Kikutis-Kitkevičius

    Antanas Kikutis-Kitkevičius, 1840–1892 m.

    Karolis Ripinskis
    Antanas Kikutis-Kitkevičius (1805–1857) – kunigas. Mokėsi Troškūnų šešiaklasėje mokykloje, po to Vilniaus kunigų seminarijoje, Vilniaus universitete. Studijavo teologiją, filosofiją, pedagogiką, sociologiją. Vilniaus diecezinės kunigų seminarijos adjunktas (nuo 1839), rektorius (1840–1851), teologijos daktaras (1842). Vėliau Nemenčinės klebonas. Lietuviškų ir lenkiškų giesmių vertėjas, leidėjas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6