Paieškos kriterijai:

  • Objektai, susiję su asmeniu: Karolis Ripinskis
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Šv. Pranciškus Ksaveras

    Šv. Pranciškus Ksaveras, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Simonas Čechovičius, Antonis Oleščinskis,
    Lanksčia linija, kruopščiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdas pagal Simono Čechavičiaus tapytą paveikslą, buvusį Vizičių bažnyčioje Vilniuje. Iš Ispanijos kilęs jėzuitas, misijų pagonių kraštuose globėjas, tradiciškai vaizduojamas vilkintis balta kamža ant juodos jėzuitų sutanos ir pamaldžiai žiūrintis į dangų. Pranciškus Ksaveras, siųstas Portugalijos karaliaus, vadovavo katalikų misijoms Tolimuosiuose Rytuose ir buvo pramintas Indijos apaštalu. Neatsitiktinai raižinio fone įkomponuotas egzotiškas kraštovaizdis su palmėmis ir drambliais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Pranciškus Ksaveras

    Šv. Pranciškus Ksaveras, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Simonas Čechovičius, Antonis Oleščinskis,
    Lanksčia linija, kruopščiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdas pagal Simono Čechavičiaus tapytą paveikslą, buvusį Vilniaus Vizičių bažnyčioje. Iš Ispanijos kilęs jėzuitas, misijų pagonių kraštuose globėjas tradiciškai vaizduojamas vilkintis balta kamža ant juodos jėzuitų sutanos, pamaldžiai žiūrintis į dangų. Pranciškus Ksaveras, siųstas Portugalijos karaliaus, vadovavo katalikų misijoms Tolimuosiuose Rytuose ir buvo pramintas Indijos apaštalu. Neatsitiktinai raižinio fone įkomponuotas egzotiškas kraštovaizdis su palmėmis ir drambliais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje

    Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Vaizduojamas Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje. Dailininkas kruopščiai atkūrė portretinį laiminančio vyskupo biustą bei įrašą antkapinėje lentoje, nedetalizuodamas aplinkos. Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – vyskupas, išmintingas ganytojas, veiklus administratorius, energingas valstybininkas. Lietuvos Brastos vaivados Jono Eustachijaus Tiškevičiaus sūnus. Mokėsi Vilniaus universitete, studijas tęsė Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (nuo 1626). 1627 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupu sufraganu. 1638 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys pas popiežių Urboną VIII (Vatikane jam buvo suteiktos garbingos popiežiaus namų prelato pareigos). Žemaičių vyskupas (1633–1649), Vilniaus vyskupas (1649–1656). Garsėjo pamokslais, kultūrine veikla, sielovados darbais, labdara. Pastoraciniams reikalams aptarti sušaukė tris vyskupijų sinodus (Varniuose, Alsėdžiuose, Vilniuje). Išplėtė vienuolynų tinklą (Virbalyje ir Raseiniuose įkurdino dominikonus, Linkuvoje karmelites, Kražiuose benediktines, Krakėse kotrynietes), pastatydino bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Pušalote, įrengė Žemaičių Kalvarijoje, tada vadintoje Gardais, Kryžiaus kelio stotis. Skatino burtis bažnytines brolijas, Skuode įsteigė šv. Izidoriaus, Krakėse – krikščioniškojo mokslo brolijas. 1655 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Vilnių, pasitraukė į Prūsiją, ten pasiligojo ir mirė. Palaidotas Žemaičių Kalvarijoje. Vyskupo epitafija su skulptūriniu biustu yra Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje

    Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje, ~1850 m.

    Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis
    Vaizduojamas Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus Katedroje. Dailininkas kruopščiai atkūrė portretinį laiminančio vyskupo biustą bei įrašą antkapinėje lentoje, nedetalizuodamas aplinkos. Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – vyskupas, išmintingas ganytojas, veiklus administratorius, energingas valstybininkas. Lietuvos Brastos vaivados Jono Eustachijaus Tiškevičiaus sūnus. Mokėsi Vilniaus universitete, studijas tęsė Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (nuo 1626). 1627 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupu sufraganu. 1638 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys pas popiežių Urboną VIII (Vatikane jam buvo suteiktos garbingos popiežiaus namų prelato pareigos). Žemaičių vyskupas (1633–1649), Vilniaus vyskupas (1649–1656). Garsėjo pamokslais, kultūrine veikla, sielovados darbais, labdara. Pastoraciniams reikalams aptarti sušaukė tris vyskupijų sinodus (Varniuose, Alsėdžiuose, Vilniuje). Išplėtė vienuolynų tinklą (Virbalyje ir Raseiniuose įkurdino dominikonus, Linkuvoje karmelites, Kražiuose benediktines, Krakėse kotrynietes), pastatydino bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Pušalote, įrengė Žemaičių Kalvarijoje, tada vadintoje Gardais, Kryžiaus kelio stotis. Skatino burtis bažnytines brolijas, Skuode įsteigė šv. Izidoriaus, Krakėse – krikščioniškojo mokslo brolijas. 1655 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Vilnių, pasitraukė į Prūsiją, ten pasiligojo ir mirė. Palaidotas Žemaičių Kalvarijoje. Vyskupo epitafija su skulptūriniu biustu yra Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Aušros Vartų gatvė

    Aušros Vartų gatvė, 1846 m.

    Viktor Vincent Adam, Luis Philippe Alphonse Bichebois, Karolis Ripinskis,

    Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. I sąsiuvinio litografijai „Aušros Vartų gatvė“ būdingi realizmo ir romantizmo bruožai. Kūrinį pagyvina puošnus einančių ir važiuojančių vilniečių stafažas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1848 m.

    Isidore Laurent Deroy, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ yra sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios Mikelandželo Palonio freskos Karolio Ripinskio piešinį. Šv. Kazimiero koplyčios freska 1692 m. buvo sukurta italų menininko Mikelandželo Palonio. Jos ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prikeliamos mergaitės tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Šv. Kajetonas

    Šv. Kajetonas, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Pranciškus Smuglevičius, Antonis Oleščinskis,

    Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Aušros Vartų gatvė

    Aušros Vartų gatvė, 1846 m.

    Viktor Vincent Adam, Luis Philippe Alphonse Bichebois, Karolis Ripinskis,

    Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. I sąsiuvinio litografijai „Aušros Vartų gatvė“ būdingi realizmo ir romantizmo bruožai. Kūrinį pagyvina puošnus einančių ir važiuojančių vilniečių stafažas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Aušros Vartų gatvė

    Aušros Vartų gatvė, 1846 m.

    Viktor Vincent Adam, Luis Philippe Alphonse Bichebois, Karolis Ripinskis,

    Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. I sąsiuvinio litografijai „Aušros Vartų gatvė“ būdingi realizmo ir romantizmo bruožai. Kūrinį pagyvina puošnus einančių ir važiuojančių vilniečių stafažas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto

    Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto, 1848 m.

    Isidore Laurent Deroy, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846-1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ yra sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios Mikelandželo Palonio freskos Karolio Ripinskio piešinį. Šv. Kazimiero koplyčios freska 1692 m. buvo sukurta italų menininko Mikelandželo Palonio. Jos ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prikeliamos mergaitės tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Šv. Kazimiero karsto atidarymas

    Šv. Kazimiero karsto atidarymas, 1848 m.

    Isidore Laurent Deroy, François Grenier, Michelangelo Palloni,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ yra sukurta pagal Mikelanželo Palonio freską.
    Šv. Kazimiero koplyčios freskos buvo sukurtos italų menininko Mikelanželo Palonio 1692 m. Jų ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą 1604 m. Vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis vaizduoja ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais – tai vienas labiausiai paplitusių ikonografinių tipų. Plastinė freskų kalba ir kompozicijos – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6