Lietuvos nacionalinis dailės muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. I sąsiuvinio litografijai „Aušros Vartų gatvė“ būdingi realizmo ir romantizmo bruožai. Kūrinį pagyvina puošnus einančių ir važiuojančių vilniečių stafažas.
Aprašė Rasa Adomaitienė
Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ yra sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios Mikelandželo Palonio freskos Karolio Ripinskio piešinį. Šv. Kazimiero koplyčios freska 1692 m. buvo sukurta italų menininko Mikelandželo Palonio. Jos ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prikeliamos mergaitės tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.
Aprašė Rasa Adomaitienė
Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Kajetono atvaizdas pagal Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje Antakalnyje. Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno užsakymu. Jame vaizduojamas kunigų teatinų vienuolijos steigėjas šv. Kajetonas, dauginantis duoną teatinų refektoriume. Šventasis pavaizduotas sėdintis ir laiminantis, rankoje laikantis duonos kepalėlį. Sceną stebi kunigai teatinai. Raižinio viršuje įkomponuotas Dievo Apvaizdos simbolis – akis trikampyje, nes šv. Kajetonas laikomas dieviškosios apvaizdos patronu.
Aprašė Regina Urbonienė
Mykolas Bobrovskis (1785–1848) – unitų kunigas. 1822–1824 m. Vilniaus universitete dėstė Šventąjį Raštą, biblinę archeologiją, hebrajų ir arabų kalbas. 1824 m. už filaretų palaikymą pašalintas iš universiteto ir uždarytas Žyrovičių vienuolyne. 1826 m. grąžintas į Vilnių. Skaitė paskaitas, iki 1833 m. buvo Šv. Mikalojaus unitų bažnyčios klebonas. Parengė katekizmą (išspausdintas 1833).
Aprašė Rasa Adomaitienė
Jonas Skydelis (1793–1837) – Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas, Vilniaus universiteto hebrajų kalbos profesorius, moralinės teologijos ir kanonų teisės daktaras (1823). Nuo 1833 m. dėstė Vilniaus Romos katalikų dvasinės akademijoje. Išleido daug savo sakytų pamokslų, parašė „Homiletiką“ (išleista Vilniuje, Zavadzkio spaustuvėje 1836).
Aprašė Rasa Adomaitienė
Antanas Fialkovskis (1798–1883) – Vilniaus Universiteto dogmatinės teologijos ir bažnyčios istorijos (1829–1831), vėliau dvasinės akademijos profesorius, 1839–1842 rektorius. Kaip Vilniaus prelatas administravo Vilniaus vyskupiją. 1855 m. Šiluvos infulatas. Nuo 1872 m. Mogiliavo arkivyskupas. Dirbo ir literatūroje, bendradarbiavo su „Tygodnik Wileński“, kurį laiką buvo „Kuryer Wileński“ redakcijos narys.
Aprašė Rasa Adomaitienė
Adolfas Abichtas (1860–1793) – gydytojas terapeutas. Kilęs iš Vokietijos, Erlangeno. Į Vilnių atvyko kartu su tėvu, filosofijos profesoriumi. Vilniuje baigė gimnaziją ir medicinos studijas. Joniškėlio ligoninės pirmasis vedėjas, populiarus Vilniaus miesto ir apylinkių gydytojas, garsėjęs kaip geras diagnostas. Vilniaus universiteto Terapijos klinikos vedėjas, bendrosios patologijos profesorius (1827–1832). Uždarius Vilniaus universitetą, dėstė Medicinos-chirurgijos akademijoje (iki 1842), vėliau vertėsi privačia praktika. Birštono mineralinių versmių tyrinėtojas, daugiau kaip dvidešimties mokslinių darbų autorius. Žymesni darbai – „Tablice synopticzne trucizn…“ (1823), „Institutiones terapiae generalis“ (1840).
Aprašė Rasa Adomaitienė
Jautriu, subtiliai niuansuotu piešiniu Jono Rustemo mokinys Karolis Ripinskis sukūrė dvasininko portretą. Tai – Vaclovas Kazimieras Žilinskis (1803–1863), Vilniaus vyskupas, vėliau – arkivyskupas. Mokėsi Vilniuje, vėliau – Minsko kunigų seminarijoje. 1826 m. įšventintas į kunigus. Minsko kunigų seminarijos teologijos profesorius, rektorius, Minsko katedros kapitulos kanauninkas. 1832 m. vyskupo Andriaus Benedikto Klongevičiaus rūpesčiu perkeltas į Vilnių, išrinktas Vilniaus katedros kapitulos prelatu scholastiku, vėliau – dekanu. 1845 m. paskirtas vyskupijos administratoriumi, nuo 1849 m. – Vilniaus vyskupas. Buvo žinomas plačia ir uolia ganytojiška veikla – nenuilstamai keliavo po plačią dieceziją, lankė parapijas, konsekravo bažnyčias, paskelbė keletą ganytojiškų laiškų, raginančių kunigus su meile ir pasiaukojimu atlikti savo pareigas. 1856 m. buvo paskirtas Mogiliavo arkivyskupu, bet kapitulos prašymu Vilniaus vyskupiją valdė iki 1858 m. Katedros kapitulai testamentu paliko vyskupų portretų rinkinį. Mirė Peterbuge, palaidotas gimtinėje – Nedzingėje.
Aprašė Regina Urbonienė
Tapytojas Karolis Ripinskis paliko nemažą romantinių portretų galeriją. Jo litografijose piešinys visada kruopštus, tikslus, atskleidžiama portretuojamojo nuotaika, perteikiami individualūs bruožai, medžiagiškumas. Šis neįvardinto karininko, vilkinčio paradine uniforma, portretas taip pat pasižymi detaliu piešiniu, minkšta tonine modeliuote. Juntamas įdėmus dailininko žvilgsni į modelį, perteikiant tik jam būdingus veido bruožus, charakteringą kiek sukaustytą judesį.
Aprašė Regina Urbonienė
 |
 |
 |
 |
 |
 |