Lietuvos nacionalinis dailės muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Medinės kraitinės skrynios priekis, galas ir dangtis. Stačiakampė skrynia yra dažyta tamsiai mėlynai. Skrynios priekyje yra komponuotos dvi didelės ornamentinės rozetės, kurios, naudojant trafaretą, nuspalvintos oranžine, žalsvai geltona ir tamsiai žalia spalvomis. Abipus apyraktės yra išrašytos dvi raidės „ A. P.“, žemiau jų - data „ 1878.“ Apačioje prie dugno – paukštelis. Galas ir dangtis – lygūs.
Ant kalkės yra pažymėti matmenys.
Kraitinės skrynios, kuri rasta liaudies meno ekspedicijos metu Kaukolikų k., Aleksandrijos ap., Skuodo r., savininkė buvo Julė Bundulienė, kuri ją paveldėjo iš savo motinos Julijos Luošaitės – Janušienės, gyvenusios Vaičaičių k., Ylakių ap., Skuodo r.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės kraitinės skrynios priekis, galas ir dangtis. Stačiakampės skrynios šviesiai rudas fonas yra pamargintas tamsiai rudų vingelių eilėmis. Priekyje plačiais rėmeliais yra išskirti du stačiakampiai laukai, kuriuose yra nutapyta po vienodą stilizuotą lelijos šakelę. Tarpe tarp jų, plokštumos viduryje, nutapyta tokia pat šakelė, tik pailgintų proporcijų. Panaši šaka yra komponuota ir galo sienelės viduryje, o plokštumos kampuose – po ragelio motyvą. Dangčio centre – aštuonlapis žiedas, kampuose – trilapiai. Dekoratyvinė tapyba – rudai žalios, baltos, juodos, gelsvos ir raudonos spalvų. Skrynios pakojos profiliuotos.
Ant kalkės yra pažymėti matmenys.
Kraitinės skrynios, kuri rasta liaudies meno ekspedicijos metu Vydeikių k., Šateikių ap., Plungės r., savininkas buvo Pranas Bružas, kuris skrynią paveldėjo iš Marijos – Magdalenos Petrauskaitės, gyvenusios ten pat.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupiešta geležinė koplytėlės kryžiaus viršūnė. Kryžius kaltas, vienos kryžmos, juosvai rudos spalvos. Jo skersinyje ir vertikalėje yra siauros pailgos kiaurymės. Kryžmos galai profiliuoti, o jos tarpuose yra po ilgą vingiuotą spindulį. Stiebas į apačią siaurėja, o aptinėje jo dalyje pritvirtintas mėnulio ragas. Kryžiaus apačia pritvirtinta prie stogelio viršaus.
Ant kalkės yra pažymėti matmenys.
XIX a. vid. geležinė kryžiaus viršūnė buvo rasta liaudies meno ekspedicijos metu Šateikių k., Šateikių apyl., Plungės r. Jį prižiūrėjo Adomas Jonušas. Kryžius buvo atvežtas iš Godelių k.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės kraitinės skrynios priekis, galas ir dangtis. Tamsiai ruda stačiakampė skrynia yra puošta melsvai žalios, rudai raudonos, geltonos ir baltos spalvų dekoratyvine tapyba. Ji puošia skrynios fasadą, kuriame vienas šalia kito yra nutapyti du vienodi dekoratyvūs stilizuoto augalo vazoje motyvai. Nedidelėje taurės pavidalo vazoje augančio augalo šakas puošia vienodi, lygūs lapeliai, o galuose esantys žiedai sukomponuoti iš septynių apskritimų. Prie dugno briaunos geltonai parašyti metai „ 1889.“. Fasado šonai ir dangčio kampai apkalti. Skrynios pakojos profiliuotos.
Ant kalkės yra pažymėti matmenys.
Kraitinės skrynios, kuri buvo rasta liaudies meno ekspedicijos metu Beržoro k., Platelių ap., Plungės r. savininkės buvo Magdalena Stančaitienė ir Gadeikytė. Skrynią darė Juozapas Kazonas, gyvenęs Babrungėnų k., miręs 1939 m.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės kraitinės skrynios priekis, galas ir dangtis. Melsvai žalia stačiakampė skrynia su puošta geltonos, oranžinės, baltos ir tamsiai mėlynos spalvų dekoratyvine tapyba. Priekio ir galo šonai yra apkalti skrynios spalva dažytais apkalais, šalia kurių nutapytas geometrinis arba lankelių ornamentas. Fasado šonuose smulkia piešinio maniera yra nutapyta po simetrišką stilizuoto žydinčios lelijos krūmo vazoje motyvą. Dvispalviai lelijų žiedai ir eglučių šakelės yra labai būdingi žemaičių skrynių tapybai. Augalo šakelės apkibusios smulkiais apvaliais pumpurėliais. Tarp laukų, plokštumos viduryje, yra įterpta geometrinio ornamento iš trijų rombų kompozicija, taip pat būdinga šio regiono skrynioms. Žemyn siaurėjantis skrynios galas yra puoštas šešialapiais žiedais, kurie išdėstyti plokštumos kampuose ir viduryje, kur yra pritaisyta ir rankena. Dangčio kampuose – trikampiai apkalai, o šalia jų – po mažą trilapį žiedą. Centre yra į apskritimą suvesta šešialapių žvaigždžių kompozicija.
Ant kalkės yra pažymėti matmenys.
Kraitinė skrynia buvo rasta liaudies meno ekspedicijos metu Didviečių k., Babrungo ap., Plungės r. pas Stasę Rimeikienę, gimusią 1909 m., kuri ją paveldėjo iš tetos Petronėlės Siurblaitės, gyvenusios Kantaučių k., Telšių apsk.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės kraitinės skrynios priekis, galas ir dangtis. Šviesiai ruda žemyn siaurėjanti skrynia yra puošta rudai žalios, tamsiai žalios, gelsvos, juodos ir raudonos spalvų dekoratyvine tapyba. Visoje priekinėje plokštumoje skleidžiasi tapytas simetriškas plačiašakis žydintis augalas didelėje taurės formos vazoje. Plačių ilgalapių šakų galuose –lelijų žiedai, o šakų viduryje įkomponuoti du dekoratyvūs apskritimai. Žemyn siaurėjantį skrynios galą puošia tapyta simetriška lelijos šaka su žiedu viršūnėje. Antvožas apkaltas dviem siaurėjančiomis apkalų juostomis. Skrynia su pakojomis.
Ant kalkės yra pažymėti matmenys.
Kraitinė skrynia buvo rasta liaudies meno ekspedicijos metu Šarnelės k., Varduvos ap., Plungės r. pas Magdaleną Urbonienę.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas medinio suolo vaizdas iš priekio. Suolas su atramomis nugaroje ir galuose. Sėdimoji dalis ir atkaltė nugarai apkaltos apmušalu. Nugaros pusėje atrama uždara, viršaus pakraščiai profiliuoti, su viduryje įkomponuotu kiaurapjūviu ornamento motyvu. Atramas galuose sudaro prailgintos profiliuotos kojos, kurias viršuje sujungia skersinis tekintas profiliuotas volelis ir žemiau esanti kiaurapjūviu ornamentu puošta skersinė lentelė. Priekyje esančios suolo kojos papuoštos tekinta dekoratyvine detale. Suolas rudas, apmušalas pilkšvai rusvas.
Ant kalkės yra pažymėti matmenys.
Suolas buvo rastas liaudies meno ekspedicijoje Bagotosios k., Bagotosios ap., Kapsuko r. pas Saliamoną Jankauską. Suolą prie pirmąjį pasaulinį karą darė Juodišius iš Kriauniškės k.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės kraitinės skrynios priekis. Stačiakampės rudai dažytos skrynios priekis taškučių eilių juosta yra padalinta į du laukus, kuriuose smulkia ir grakščia piešinio maniera yra nutapyta po vienodą, simetriškai komponuotą dekoratyvią stilizuotų gėlių puokštę, komponuotą dviąsėje puodynės formos vazoje. Ilgi platūs šakų lapai kompozicijoje ritmiškai pasikartoja derinyje su lelijų formos žiedais ir iš taškelių sudarytomis didelėmis burbuolės formos kekėmis. Viršuje, abipus užrakto apkalo, yra žaliai parašyti metai „ 19 02“. Fasado šonų kraštus puošia taškelių juosta. Dekoratyvinė tapyba – geltonos, žalios, mėlynos ir raudonos spalvų. Skrynios pakojos – profiliuotos.
Ant kalkės tušu ir pieštuku yra pažymėti matmenys.
Kraitinė skrynia buvo rasta liaudies meno ekspedicijos metu Mažintų k., Batakių ap., Tauragės r. pas Antaną Gerulį.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Ant dviejų suklijuotų popieriaus lapų nupieštas patiesalo prie altoriaus pavyzdys. Piešinio mastelis 1:1. Audinys iš vilnos ir lino austas metmenų ripso technika. Juodame audinio fone dominuoja stambūs ir siauresni raudoni ir žali išilginiai dryžiai. Vietomis dryžius suskaido langai. Patiesalo pakraštys juodas.
Patiesalas buvo rastas liaudies meno ekspedicijoje Šateikių k., Šateikių ap., Plungės r.

Nupieštas tako fragmentas. Piešinio mastelis 1:1. Smulkiai dryžuotas audinys austas iš lino ir vilnos metmenų ripso technika. Pakraštyje – juodas dryžis, šalia kurio – simetriškai komponuotų tamsiai ir šviesiai geltonos, juodos ir raudonos su siaurais geltonos ir juodos spalvų dryželiais, dryžių grupė. Šalia jo – kita simetriškai komponuotų dryžių grupė: pilkai geltonos, tamsiai pilkos ir baltos spalvų. Pakraštį užbaigia raudonos spalvos dryžis su siaurais violetiniais dryželiais. Tako viduryje – siauri juodi, žalsvai rusvi ir raudoni dryželiai.
Takas buvo rastas liaudies meno ekspedicijoje Šateikių k. bažnyčioje , Šateikių ap., Plungės r.

Nupieštas lovatiesės, vadintos „ilgadriūžiu divonu“ fragmentas. Piešinio mastelis 1:1. Audinys austas iš lino ir vilnos metmenų ripso technika. Centrinė lovatiesės dalis geometrinio rašto, tamsiai žalios ir juodos spalvų. Raštą sudaro platesni ir siauresni skersiniai ir išilginiai dryžiai, kurie sulanguoja audinio plotą. Pakraštyje vienas šalia kito išdėstyti platūs juodos, žalios, rožinės, žalios ir raudonos spalvų dryžiai.
Lovatiesę, kuri buvo rasta liaudies meno ekspedicijoje Bargalio k., Imbarės ap., Kretingos r. pas Placidą Gricienę, XX a. pr. audė jos motina.

Nupieštas lovatiesės fragmentas. Piešinio mastelis 1:1. Audinys austas iš lino ir vilnos metmenų ripso technika. Lovatiesės pakraštys sukomponuotas iš juodos, oranžinės, raudonos, mėlynos ir žalios spalvų dryžių. Audinio viduryje – geometrinis raštas, sudarytas iš žalios ir raudonos spalvų dryžių, kurie suskaidomi dideliais ir mažais langais, išryškėjančiais juodame fone. Dryžių langai išgaunami keičiant nytis.
Lovatiesė buvo rasta liaudies meno ekspedicijoje Nasrėnų k., Kūlupėnų ap., Kretingos r. M. Valančiaus muziejuje.