Raising dust on homeland's roads. Vytautas Kazimieras Jonynas
V. K. Jonynas – grafikas, skulptorius, tapytojas, vitražo kūrėjas, jaunų menininkų ugdytojas.
Gimė 1907 m. kovo 16 d. Alytaus valsčiuje, Ūdrijos kaime. Mokėsi Kauno meno mokykloje, lankė A. Varno tapybos ir A. Galdiko grafikos studijas. 1931 m. toliau mokėsi Paryžiuje, kur keliose mokyklose baigė medžio raižinių, knygos meno, medžio skulptūros, baldų konstravimo specialybes ir įgijo architektūros pagrindus.
Grįžęs į Lietuvą įsitraukė į pamėgtos knygų grafikos kūrimą (iliustracijos K. Donelaičio poemai „Metai“), ėmėsi pedagoginio darbo, dalyvavo nepriklausomų dailininkų „Ars“ grupėje, rengė daug savo ir kolegų parodų.
1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už medžio raižinius ir plakatus buvo apdovanotas aukso medaliu, o už baldų projektus – Garbės diplomu. Po metų dailininkui skirtas ir Prancūzijos Garbės legiono ordinas.
1944 m., kaip ir daugelis besitraukusių nuo tremties grėsmės, V. K. Jonynas atsiduria Vakaruose.
„Berlyne staiga prasiveržęs ryškus apsisprendimas būti menininku ir vien tik menininku nesikeitė jokiomis aplinkybėmis. 1944-aisiais, kai karo pabėgėliui buvo pasiūlyta melžti vokiečių ūkininko karves, jo atsakymas buvo toks: „Aš galiu jas piešti, bet ne melžti“. Emigravęs į JAV, Jonynas taip pat nesutiko dirbti jokio kito, išskyrus dailininko, darbą“. („V. K. Jonyno laiškas J. Miltiniui“, R. Andriušytė-Žukienė)
1946 m. Freiburge, Vokietijoje, prancūzų zonoje jis įkuria dailės ir amatų mokyklą, kuri iškart patraukia lietuvių išeivius. Ten kūrybai dirvą rado Viktoras Vizgirda, Adomas Galdikas, Telesforas Valius, Adolfas Valeška, mokėsi Antanas Mončys, Vytautas Ignas ir kt. Nors mokyklos vadovo pareigos atimdavo jėgų ir laiko, bet V. K. Jonynas aktyviai kūrė (Šekspyro „Hamleto“, P. Merimė „Lokio“, J. V. Gėtės „Jaunojo Verterio kančių“ iliustracijos). Menininkas kūrė ir taikomąją grafiką – jo pašto ženklai buvo pripažinti kaip gražiausi pokario Europoje.
1951 m. dailininkas išvyksta į Niujorką, ten dėsto keliose meno institucijose, imasi kurti neišbandytose srityse – vitražų, bareljefų, šviestuvų, architektūros formų, interjerų dekoro. Jį traukia sakralinės temos. Menininkas įgyvendina savo projektus, įsteigdamas JAV vitražo studiją ir sukurdamas vertingus vitražus Meino, Pensilvanijos ir kt. valstijų bažnyčiose, vienuolynuose, kapinėse. Jis sukūrė ir įspūdingų visuomeninių pastatų apipavidalinimo projektų.
1993 m. Druskininkuose buvo atidaryta V. K. Jonyno galerija – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus skyrius. Menininkas atvažiuodavo į Druskininkus vasaromis, čia gyveno, kūrė, padėjo tobulinti savo galerijos ekspoziciją, aktyviai dalyvavo Druskininkų kultūriniame gyvenime.
Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybinis palikimas kaip reta gausus ir įvairus: novatoriškas knygų ir žurnalų apipavidalinimas ir iliustravimas, meistriškas ksilografijos technikos įvaldymas, vitražai, skulptūros, bažnyčių, koplyčių ir kitokių šventovių pastatai, jų interjerai ir liturginiai reikmenys, įvairūs dizaino projektai – pašto ženklai (spausdinti Vokietijoje, JAV ir Vatikane), plakatai ir kitos mažosios grafikos formos (įstaigų, organizacijų emblemos, vertybinių popierių projektai, ekslibrisai), piešiniai, akvarelės. Didelę dalį kūrinių dovanojo Lietuvos muziejams ir kitoms institucijoms, kiti kūriniai pasklidę po Latvijos, Estijos, Vokietijos, Olandijos, JAV, Vatikano muziejus ir privačias kolekcijas.
Menininkas yra surengęs parodų Prancūzijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Italijoje, JAV, Lietuvoje. 1993 m. V. K. Jonynas apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, po trejų metų jam suteiktas Vilniaus dailės akademijos Garbės daktaro vardas.
