This year we commemorate the 190th birth anniversary of the painter and collector Boleslovas Ruseckas. B. Ruseckas was born on 23rd November 1824 in Rome. His parents were the Vilnius School of Art painter Kanutas Ruseckas and Antanina Červinskytė. In 1831 Ruseckai together with their son came back to Vilnius. The first art lessons Boleslovas received from his father at home, subsequently in the Vilnius Institute of Nobility. During the period of 1843-1850 he studied in the Petersburg Academy of Arts where Ruseckas’ teachers were Karl Bryullov and Fiodor Bruni. Ruseckas collaborated in publication ‘Rocznik Literacki’ during the studies. In 1850 he was awarded by the nomination of free artist for a portrait he painted. In 1851 Ruseckas was willing to continue studies abroad, however Tsarist government forbade this desire. In 1853 Ruseckas sought for academic title and painted allegorical painting ‘Neman and Neris’. In 1857 artist travelled around the Europe, visited Warsaw, Krakow, Dresden, Prague, Vienna, Paris, the period of 1858-1861 he spent in Rome.
When artist came back to Vilnius he lived in the Šv. Jono (St. John) Street, had a workshop in the Pilies (Castle) Street, a manor house in Vilnius suburbs. Ruseckas painted religious compositions, oil and watercolour portraits, drew portraits of renowned persons for lithography, architectural monuments of Vilnius and its surroundings. The artist was a collector of archaeological antiques and art works. He accumulated the Vilnius Art School painters (Pranciškus Smuglevičius, Vincentas Dmachauskas etc.) art works. Ruseckas assembled data for art history researches. He was a member of the Society of Friends of Science of Vilnius, the Museum of Art and Science, the Society of History and Antiques Admirers of Krakow. Ruseckas took care of cultural monuments, funded art and science institutions and patronized indigent art students. Artist died on 31st January 1913 in Vilnius, buried in Vilnius Bernardine Cemetery. Collection of art and archaeology bequeathed to the Society of Friends of Science of Vilnius. The most of the art work bequeathed to the Society of Friends of Science of Vilnius is now stored in the Lithuanian Art Museum.
Boleslovo Rusecko, garsaus XIX a. lietuvių tapytojo Kanuto Rusecko sūnaus, studijų Peterburgo dailės akademijoje metu sukurtas nepriekaištingas akademinis Dzeuso galvos piešinys. Jaunam dailininkui pavyko įtikinamai perteikti antikinės skulptūros veido proporcijas, apimtis, plaukų ir barzdos garbanas bei jas išryškinantį šviesos ir šešėlių žaismą.
Aprašė Regina Urbonienė
Boleslovo Rusecko, garsaus XIX a. lietuvių tapytojo Kanuto Rusecko sūnaus, studijų pas Karlą Briulovą Peterburgo dailės akademijoje metu sukurtas meistriškas akademinis antikinės skulptūros piešinys. Jaunam dailininkui pavyko įtikinamai perteikti minimalią antikinės skulptūros judesio dinamiką, tobulas kūno proporcijas, subtiliai modeliuoti plastines figūros apimtis bei krentančio audinio klostes.
Aprašė Regina Urbonienė
Boleslovo Rusecko, garsaus XIX a. lietuvių tapytojo Kanuto Rusecko sūnaus, studijų Peterburgo dailės akademijoje metu sukurtas meistriškas akademinis stovinčio vyro aktas. Nepriekaištingai perteiktas ekspresyvus pozuotojo iškeltomis rankomis judesys, atletiškos jo figūros muskulatūra, kontrastinga šviesotamsa. Dinamikos ir įtampos piešiniui teikia gilus fono šešėlis, padedantis išryškinti figūros silueto apybraižas.
Aprašė Regina Urbonienė
LDM saugoma nemažas Boleslovo Rusecko (1824–1913), garsaus XIX a. lietuvių tapytojo Kanuto Rusecko sūnaus, piešinių ir eskizų rinkinys. Dailės pradmenis įgijęs pas tėvą, 1843–1850 jis mokėsi Peterburgo Dailės akademijoje pas Karlą Briulovą ir Fiodorą Brunį. Vėliau tobulinosi Romoje. Grįžęs gyveno ir dirbo Vilniuje, dėstė piešimą Vilniaus gimnazijoje. Tapė portretus, peizažus, buitines ir religines kompozicijas. Buvo neabejotinai puikus piešėjas, gavęs gerus akademinio piešinio pagrindus. Gyvu laisvu piešiniu sukurtame kompozicijos eskize vaizduojama dviejų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries alegorija. Neoklasicistinei dailei būdingu stiliumi kūrinio idėją dailininkas perteikia per personifikaciją: Nemuną, kaip didesnę, galingesnę upę simbolizuoja vyresnio, barzdoto, tačiau gana atletiško sudėjimo vyro figūra. Prie jo prigludusi jaunos moters figūra įkūnija Nemuno intaką – upę Nerį.
Aprašė Regina Urbonienė
LDM saugoma nemažas Boleslovo Rusecko (1824–1913), garsaus XIX a. lietuvių tapytojo Kanuto Rusecko sūnaus, piešinių ir eskizų rinkinys. Dailės pradmenis įgijęs pas tėvą, 1843–1850 jis mokėsi Peterburgo Dailės akademijoje pas Karlą Briulovą ir Fiodorą Brunį. Vėliau tobulinosi Romoje. Grįžęs gyveno ir dirbo Vilniuje, dėstė piešimą Vilniaus gimnazijoje. Tapė portretus, peizažus, buitines ir religines kompozicijas. Buvo neabejotinai puikus piešėjas, gavęs gerus akademinio piešinio pagrindus. Pažeistas, tačiau meistriškas ir išraiškingas seno barzdoto vyro galvos piešinys simbolizuoja Nemuną, didžiausią Lietuvos upę. Ši kruopšti vyro galvos studija skirta alegorinei kompozicijai „Nemunas ir Neris“. Net keli išlikę jos eskizų variantai saugomi LDM grafikos rinkiniuose.
Aprašė Regina Urbonienė
Boleslovas Mykolas Ruseckas (1824–1913) – dailininkas, kolekcininkas, tapytojo Kanuto Rusecko sūnus. Studijavo Peterburgo dailės akademijoje pas Karlą Briulovą ir Fiodorą Bruni. 1854 m. išvyko į kelionę po Europą, lankėsi Vienoje, Berlyne, Paryžiuje, ilgiau gyveno ir studijavo Romoje, 1857 m. buvo nuvykęs į Krokuvą. Grįžęs gyveno Vilniuje. Tapė portretus, altorių paveikslus, peizažus. Kolekcionavo meno kūrinius. Dalį savo meno rinkinių testamentu paliko Vilniaus mokslo bičiulių draugijai.
Autoportretas biustinis. Dailininkas pavaizdavo save dešinę ranką priglaudusį prie krūtinės ir žvelgiantį į žiūrovą. Jis vilki mėlyną švarką. Ant kaklo užrišta tamsi smulkiai ornamentuota kalaskarė. Fonas bedaiktis, melsvai pilkas.
Kitoje paveikslo pusėje užrašas:
Portret Bolesława Rusieckiego malowany przez niego jest własnością Stefanii z Karpowiczów B. Rusieckiej. Zlokowany u Wbx. Kazimierza Zalewskiego kanoninka i prokorycza Ostrobramskiego z prośbą zwrócenia go na zadanie właścicielki. Wilno. Sierpnia 22 d. 1857 roku.
Aprašė Dalia Tarandaitė
Frontalus jaunos moters atvaizdas iki krūtinės. Moteris rudaplaukė, ilgais palaidais plaukais, sklastymu perskirtais per vidurį. Jos veidas taisyklingų bruožų, žvilgsnis pakeltas į viršų. Kairėje rankoje ji laiko mišių taurę, dešinę pakėlusi laiminti. Vilki rusvą tuniką, ant dešinio peties užmesta raudona skraistė. Fonas tamsiai rudas.
Nesignuota.
Aprašė Dalia Tarandaitė
 |
 |
 |
 |
 |
 |