Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Žygimanto Vazos (1587–1632) Lenkijos trigrašis

    Žygimanto Vazos (1587–1632) Lenkijos trigrašis, 1621 m.

    Lenkijos Karalystės sidabrinė trijų grašių vertės moneta – trigrašis. AVERSAS: centre karūnuoto valdovo portretas profiliu į dešinę. Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „SIG[ismundus] . III . D[ei] . G[ratia] . REX . POL[oniæ] . M[agnus] . D[ux] . L[ituaniæ].“ (Vertimas pažodžiui: Žygimantas III Dievo malone karalius Lenkijos, didysis kunigaikštis Lietuvos). REVERSAS: vaizdulio viršuje Lenkijos, LDK ir Vazų giminės herbai, nominalo skaičius: „III“ ir data: „1–6–2–1“. Centrinėje vaizdulio dalyje horizontali lotyniška legenda: „GROS[sus] . ARGE[nteus] . TRIP[lex] . REGN[i]. POLONI[æ]“. (Vertimas pažodžiui: grašis sidabrinis trigubas karalystės Lenkijos). Dar žemiau – Lenkijos didžiojo iždininko (1617–1624) Mikolajaus Danilovičiaus (Mikołaj Daniłłowicz) giminės herbo figūra (pusmėnulis su strėle ir dviem žvaigždėm).

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Žygimanto Vazos (1587–1632) Lenkijos trigrašis

    Žygimanto Vazos (1587–1632) Lenkijos trigrašis, 1622 m.

    Lenkijos Karalystės sidabrinė trijų grašių vertės moneta – trigrašis. AVERSAS: centre karūnuoto valdovo portretas profiliu į dešinę. Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „SIG[ismundus] . III . D[ei] . G[ratia] . REX . POL[oniæ] . M[agnus] . D[ux] . L[ituaniæ].“ (Vertimas pažodžiui: Žygimantas III Dievo malone karalius Lenkijos, didysis kunigaikštis Lietuvos). REVERSAS: vaizdulio viršuje Lenkijos, LDK ir Vazų giminės herbai, nominalo skaičius: „III“ ir data: „1–6–2–2“. Centrinėje vaizdulio dalyje horizontali lotyniška legenda: „GROS[sus] . ARGE[nteus] . TRIP[lex] . REGN[i]. POLONI[æ]“. (Vertimas pažodžiui: grašis sidabrinis trigubas karalystės Lenkijos). Dar žemiau – Lenkijos didžiojo iždininko (1617–1624) Mikolajaus Danilovičiaus (Mikołaj Daniłłowicz) giminės herbo figūra (pusmėnulis su strėle ir dviem žvaigždėm).

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Žygimanto Vazos (1587–1632) Lenkijos trigrašis

    Žygimanto Vazos (1587–1632) Lenkijos trigrašis, 1623 m.

    Lenkijos Karalystės sidabrinė trijų grašių vertės moneta – trigrašis. AVERSAS: centre karūnuoto valdovo portretas profiliu į dešinę. Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „SIG[ismundus] . III . D[ei] . G[ratia] . REX . POL[oniæ] . M[agnus] . D[ux] . L[ituaniæ].“ (Vertimas pažodžiui: „Žygimantas III Dievo malone karalius Lenkijos, didysis kunigaikštis Lietuvos“). REVERSAS: vaizdulio viršuje Lenkijos, LDK ir Vazų giminės herbai, nominalo skaičius: „III“ ir data: „1–6–2–3“. Centrinėje vaizdulio dalyje horizontali lotyniška legenda: „GROS[sus] . ARGE[nteus] . TRIP[lex] . REGN[i]. POLONI[æ]“. (Vertimas pažodžiui: „Grašis sidabrinis trigubas karalystės Lenkijos“). Dar žemiau – Lenkijos didžiojo iždininko (1617–1624) Mikolajaus Danilovičiaus (Mikołaj Daniłłowicz) giminės herbo figūra – pusmėnulis su strėle ir dviem žvaigždėm.

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Žygimanto Vazos (1587–1632) Lenkijos trigrašis

    Žygimanto Vazos (1587–1632) Lenkijos trigrašis, 1624 m.

    Lenkijos Karalystės sidabrinė trijų grašių vertės moneta – trigrašis. AVERSAS: centre karūnuoto valdovo portretas profiliu į dešinę. Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „SIG[ismundus] . III . D[ei] : G[ratia] : REX . POL[oniæ] . M[agnus] . D[ux] . L[ituaniæ].“ (Vertimas pažodžiui: „Žygimantas III Dievo malone karalius Lenkijos, didysis kunigaikštis Lietuvos“). REVERSAS: vaizdulio viršuje Lenkijos, LDK ir Vazų giminės herbai, nominalo skaičius: „III“ ir data: „1–6–2–4“. Centrinėje vaizdulio dalyje horizontali lotyniška legenda: „GROS[sus] . ARGE[nteus] . TRIP[lex] . REG[ni]. PO–LO[niæ]“. (Vertimas pažodžiui: „Grašis sidabrinis trigubas karalystės Lenkijos“). Dar žemiau – Lenkijos didžiojo iždininko (1617–1624) Mikolajaus Danilovičiaus (Mikołaj Daniłłowicz) giminės herbo figūra – pusmėnulis su strėle. Žygimanto Vazos trigrašiai Krokuvos kalykloje buvo kaldinami 1588–1608 m., 1614 m. ir 1618–1624 metais.

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Lovatiesė

    Lovatiesė, 1957 m.

    Stasys Vaitkus
  • Rankšluostis

    Rankšluostis, 1957 m.

    Stasys Vaitkus
  • Skulptūra

    Skulptūra, 1957 m.

    Stasys Vaitkus
  • Skulptūra

    Skulptūra, 1957 m.

    Stasys Vaitkus
  • Skulptūra

    Skulptūra, 1957 m.

    Stasys Vaitkus
  • Stepono Batoro (1576–1586) Lietuvos trigrašis

    Stepono Batoro (1576–1586) Lietuvos trigrašis, 1581 m.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sidabrinė trijų grašių vertės moneta – trigrašis. AVERSAS: centre karūnuoto valdovo portretas profiliu į dešinę, po juo LDK žemės iždininko (1580–1583) Jono Glebavičiaus giminės herbo figūra (pusmėnulis su žvaigžde). Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „STEP[hanus] . D[ei] : G[ratia] . REX . PO[loniæ] . M[agnus] . D[ux] . L[ituaniæ]“. (Vertimas pažodžiui: Steponas Dievo malone karalius Lenkijos, didysis kunigaikštis Lietuvos). REVERSAS: vaizdulio viršuje LDK ir Lenkijos herbai, nominalo skaičius: „III“, Batorų giminės herbas (trys vilko iltys) ir data: „15–81“.Apatinėje vaizdulio dalyje horizontali lotyniška legenda: „GROS[sus] . ARG[enteus] . TRIP[lex] . M[agni] . D[ucatus] LIT[uaniæ]“. (Vertimas pažodžiui: grašis sidabrinis trigubas Didžiosios Kunigaikštystės Lietuvos).
    LDK sidabriniai ir biloniniai trigrašiai buvo kaldinami 1546–1665 m. Žygimanto Augusto, Stepono Batoro, Žygimanto Vazos ir Jono Kazimiero Vazos. 1580–1608 m. kaldintų trigrašių masė buvo 2,2–2,4 g, sidabro praba 844–845.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Sopulingoji Dievo Motina

    Sopulingoji Dievo Motina, XIX a. II p.

    Nežinomas liaudies skulptorius
  • Žygimanto Senojo (1506–1548) Prūsijos grašis

    Žygimanto Senojo (1506–1548) Prūsijos grašis, 1531 m.

    Lenkijos Karalystės biloninė (t. y. žemos prabos sidabro) moneta – Prūsijos grašis. AVERSAS: centre karūnuoto valdovo portretas profiliu į dešinę. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „SIGIS[mundus] . I . REX . PO[loniæ] .DO[minus] .TOCI . PRVS[siæ]“. (Vertimas pažodžiui: „Žygimantas I karalius Lenkijos, valdovas visos Prūsijos“). REVERSAS: centre Karališkosios Prūsijos herbas. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „GROSS[us] . COMV[nis] . TERR[arum] . PRUSS[iæ] . 1531“. (Vertimas pažodžiui: „Grašis bendras žemių Prūsijos, 1531 metų“). Žygimanto Senojo Prūsijos grašiai Torunės kalykloje buvo kaldinami 1528–1535 metais.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 8087