Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Takas grindims

    Takas grindims, 1963 m.

    Alfonsas Augaitis

    Nupieštas tako grindims fragmentas. Piešinio mastelis 1:4. Takas austas iš lininių siūlų išilginiais įvairaus pločio raudonais, geltonais, žaliais ir mėlynais dryžiais.
    Ant kalkės tušu yra pažymėtas dryželių plotis.
    Takas buvo rastas liaudies meno ekspedicijos metu Lybiškių k., Varlaukio apyl., Skaudvilės r. pas Baužienę.

    Aprašė Daiva Beliūnienė

  • Staltiesė

    Staltiesė, 1963 m.

    Alfonsas Augaitis

    Nupieštas vąšeliu nertos staltiesės fragmentas. Piešinio mastelis 1:2,5. Staltiesė nerta iš vilnonių ir lininių siūlų. Apskritimams panaudota vielutė. Apskritimų viduriukai nunerti iš geltonų ir oranžinių vilnonių siūlų, toliau – šviesiai rudas lininių siūlų užpildas. Apskritimai apmegzti juodu tinkleliu, kurio kampai sujungti žaliomis vilnonių siūlų žvaigždutėmis.
    Staltiesę, kuri buvo rasta liaudies meno ekspedicijos metu Lendrynės k., Eržvilko apyl., Skaudvilės r., nėrė Zofija Ruibienė.

    Aprašė Daiva Beliūnienė

  • Takas grindims

    Takas grindims, 1963 m.

    Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė

    Nupieštas tako grindims fragmentas. Piešinio mastelis 1:1. Skersai dryžuotas takas austas iš lininių ir vilnonių siūlų. Audinyje ritmiškai pasikartoja įvairaus pločio tamsiai violetinės, tamsiai raudonos ir žalios spalvų dryžiai.
    Takas grindims buvo rastas liaudies meno ekspedicijos metu Skaudvilės bažnyčioje, Skaudvilės r.

    Aprašė Daiva Beliūnienė

  • Užtiesalas altoriui

    Užtiesalas altoriui, 1963 m.

    Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė

    Nupieštas užtiesalo altoriui fragmentas. Piešinio mastelis 1:3. Vilnonis audinys iškaišytas spalvotais geometriniais raštais. Tamsiai violetiniame į juodumą užtiesalo fone išdėstyti ritmiškai pasikartojantys geltonos, raudonos, žalios ir rožinės spalvų geometrinio rašto motyvai: įvairių formų žvaigždutės ir lapeliai.
    Užtiesalas buvo rastas liaudies meno ekspedicijos metu Skaudvilės bažnyčioje., Skaudvilės r.

    Aprašė Daiva Beliūnienė

  • Vilnius. Šnipiškių priemiestis

    Vilnius. Šnipiškių priemiestis, 1848 m.

    Viktor Vincent Adam, Luis Philippe Alphonse Bichebois, Ivanas Chruckis,

    Šnipiškės išsidėsčiusios dešiniajame Neries krante. Daugiaplanėje litografijoje dešinėje vaizduojama kalva su maldininkais prie koplytėlės su kryžių nešančio Kristaus skulptūra. Koplytėlė buvo pastatyta 1710 m. maro metu. Už jos iškilę barokinės šv. Rapolo bažnyčios, pastatytos XVIII a. pradžioje, bokštai. Tolumoje, kairiajame Neries krante matosi šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčia. Kompoziciją pagyvina nedidelės žmonių figūrėlės, vilkinčios to laikmečio rūbais bei vingiuota gatve pravažiuojančios karietos. Piešinys smulkus, detalus, meistriškas.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Miškas

    Miškas, 1936 m.

    Vladas Didžiokas
  • Peizažas

    Peizažas, XX a. I p.

    Ignas Šlapelis
  • Dailininko Valentino Vankavičiaus portretas

    Dailininko Valentino Vankavičiaus portretas, 1848 m.

    Adolfas Lafosas, Valentinas Vankavičius

    Valentinas Vankavičius (1800–1842) – dailininkas tapytojas, plačiai žinomo Adomo Mickevičiaus portreto „Ant Ajudaho kalno“ autorius. Kilęs nuo Minsko. Iš pradžių mokėsi Polocko jėzuitų kolegijoje, 1818–1824 m. studijavo Vilniaus universitete dailės dalykus pas Joną Rustemą ir Joną Damelį. 1820 ir 1822 m. universiteto dailės parodose eksponavo daugiausia portretus. 1825–1829 m., pasiųstas universiteto, tobulinosi Peterburge, Imperatoriškojoje dailės akademijoje. Jo tapyba, baigiant akademiją, buvo įvertinta dviem sidabro ir aukso medaliu. 1829 m. grįžo į gimtąjį dvarą Malaja Slepiankoje, iš kur dažnai atvažiuodavo į Vilnių. Bičiuliavosi su Andriejum Taujanskiu, paskatinusiu susidomėti mesianizmo idėjomis. Apie 1840 m. išvyko į užsienį, aplankė Drezdeną, Berlyną, Miuncheną, Strasbūrą. Paskutinį gyvenimo laikotarpį, apie metus, praleido Paryžiuje gyvendamas Adomo Mickevičiaus namuose. Visų pirma buvo portretistas, lenkiškojo romantinio portreto tipo kūrėjas, nors ankstyvuoju laikotarpiu yra nutapęs ir klasicistinių mitologinių kompozicijų, Vilniaus peizažų. Į gyvenimo pabaigą tapė dažniau religinius paveikslus ir alegorijas, skirtas Napoleono kultui.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Dailininko Valentino Vankavičiaus portretas

    Dailininko Valentino Vankavičiaus portretas, 1848 m.

    Adolfas Lafosas, Valentinas Vankavičius

    Valentinas Vankavičius (1800–1842) – dailininkas tapytojas, plačiai žinomo Adomo Mickevičiaus portreto „Ant Ajudaho kalno“ autorius. Kilęs nuo Minsko. Iš pradžių mokėsi Polocko jėzuitų kolegijoje, 1818–1824 m. studijavo Vilniaus universitete dailės dalykus pas Joną Rustemą ir Joną Damelį. 1820 ir 1822 m. universiteto dailės parodose eksponavo daugiausia portretus. 1825–1829 m., pasiųstas universiteto, tobulinosi Peterburge, Imperatoriškojoje dailės akademijoje. Jo tapyba, baigiant akademiją, buvo įvertinta dviem sidabro ir aukso medaliu. 1829 m. grįžo į gimtąjį dvarą Malaja Slepiankoje, iš kur dažnai atvažiuodavo į Vilnių. Bičiuliavosi su Andriejum Taujanskiu, paskatinusiu susidomėti mesianizmo idėjomis. Apie 1840 m. išvyko į užsienį, aplankė Drezdeną, Berlyną, Miuncheną, Strasbūrą. Paskutinį gyvenimo laikotarpį, apie metus, praleido Paryžiuje gyvendamas Adomo Mickevičiaus namuose. Visų pirma buvo portretistas, lenkiškojo romantinio portreto tipo kūrėjas, nors ankstyvuoju laikotarpiu yra nutapęs ir klasicistinių mitologinių kompozicijų, Vilniaus peizažų. Į gyvenimo pabaigą tapė dažniau religinius paveikslus ir alegorijas, skirtas Napoleono kultui.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Dailininko Valentino Vankavičiaus portretas

    Dailininko Valentino Vankavičiaus portretas, 1848 m.

    Adolfas Lafosas, Valentinas Vankavičius
    Valentinas Vankavičius (1800–1842) – dailininkas tapytojas, plačiai žinomo Adomo Mickevičiaus portreto „Ant Ajudaho kalno“ autorius. Kilęs nuo Minsko. Iš pradžių mokėsi Polocko jėzuitų kolegijoje, 1818–1824 m. studijavo Vilniaus universitete dailės dalykus pas Joną Rustemą ir Joną Damelį. 1820 ir 1822 m. universiteto dailės parodose eksponavo daugiausia portretus. 1825–1829 m., pasiųstas universiteto, tobulinosi Peterburge, Imperatoriškojoje dailės akademijoje. Jo tapyba, baigiant akademiją, buvo įvertinta dviem sidabro ir aukso medaliu. 1829 m. grįžo į gimtąjį dvarą Malaja Slepiankoje, iš kur dažnai atvažiuodavo į Vilnių. Bičiuliavosi su Andriejum Taujanskiu, paskatinusiu susidomėti mesianizmo idėjomis. Apie 1840 m. išvyko į užsienį, aplankė Drezdeną, Berlyną, Miuncheną, Strasbūrą. Paskutinį gyvenimo laikotarpį, apie metus, praleido Paryžiuje gyvendamas Adomo Mickevičiaus namuose. Visų pirma buvo portretistas, lenkiškojo romantinio portreto tipo kūrėjas, nors ankstyvuoju laikotarpiu yra nutapęs ir klasicistinių mitologinių kompozicijų, Vilniaus peizažų. Į gyvenimo pabaigą tapė dažniau religinius paveikslus ir alegorijas, skirtas Napoleono kultui.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Ekslibrisas „R

    Ekslibrisas „R"

    Birutė Janina Grasilda Žilytė
  • Ekslibrisas „R

    Ekslibrisas „R"

    Birutė Janina Grasilda Žilytė
  • Rodomi įrašai nuo 133129 iki 133140
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 11216