Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Vilniaus universiteto rūmų fragmentas

    Vilniaus universiteto rūmų fragmentas, 1913 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Vilniaus universiteto senieji rūmai – gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo ir istorizmo laikotarpių pastatų ansamblis, kuriame veikia seniausia Lietuvoje aukštoji mokykla. Vaizde – raiškaus universiteto observatorijos anstato fragmentas.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Vilniaus katedra

    Vilniaus katedra, 1913 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Vilniaus Katedra – reikšmingiausias klasicizmo pastatas Lietuvoje. Vaizde – pagrindinio fasado dorėninio orderio portiko fragmentas bei į šoną išsikišusios Švč. Marijos ir Šv. Kazimiero koplyčios. Aplink Katedrą vaikšto žmonės, matosi šviesi dangaus erdvė.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Šv. Dvasios bažnyčia nuo Totorių gatvės

    Šv. Dvasios bažnyčia nuo Totorių gatvės, 1913 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Vilniaus Dominikonų, arba Šv. Dvasios bažnyčia – baroko stiliaus statinys. Pirmame plane dviaukščių namų ištisinė eilė. Antrame plane, šviesioje dangaus erdvėje iškyla šoninio monumentalios bažnyčios fasado viršutinė dalis bei kupolo būgnas su ažūriniu kryžiumi.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Šv. Jurgio bažnyčios fragmentas

    Šv. Jurgio bažnyčios fragmentas, 1913 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios ir bernardinių vienuolyno ansamblis – renesansinis pastatų kompleksas. Vaizde – pastato šoninio fasado fragmentas ir prie bažnyčios šiaurinio šono prisišliejusi Šv. Juozapo koplyčia, kuri yra stačiakampio plano, keturšlaitis stogas dengtas čerpėmis. Centre įkomponuota dekoruota aukšta reljefinė arka ir langas.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Namo Pylimo gatvėje fragmentas

    Namo Pylimo gatvėje fragmentas, 1913 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Vilniuje, Pylimo gatvėje stovinčio namo fragmentas. Vaizde – kiemas, kurio kairėje yra keletas nedidelių, čerpėmis dengtų statinių. Dešinėje – plytų mūro, tinkuoto namo fasadas, kurį dengia kieme augantis medis.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Generalgubernatūros kiemo tvoros fragmentas

    Generalgubernatūros kiemo tvoros fragmentas, 1913 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Vilniuje esantis Generalgubernatūros (dabar LR Prezidentūros) rūmų ansamblis – vėlyvojo klasicizmo (vyrauja ampyras) statiniai ir parkas. Vaizde – kiemo kolonada ir vartai. Kolonadą sudaro aštuonios dorėninės kolonos ir sienelės iš kraštų. Už tvoros matosi belapių medžių eilė.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Generalgubernatūros rūmų tvora

    Generalgubernatūros rūmų tvora, 1913 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Vilniuje esantis Generalgubernatūros (dabar LR Prezidentūros) rūmų ansamblis – vėlyvojo klasicizmo (vyrauja ampyras) statiniai ir parkas. Vaizde – rūmų ansamblį juosiančios tvoros fragmentas. Tvora plytų mūro, tinkuota, aukšta, puošta reljefiniu dekoru. Už tvoros matosi tanki medžių lapija.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Brėžinys „Šv. Kazimiero bažnyčia“

    Brėžinys „Šv. Kazimiero bažnyčia“, 1970 m.

    Vytautas Kazimieras Jonynas
    Dailinikas sukūrė dviejų šventųjų skulptūrų, skirtų Šv. Kazimiero bažnyčiai, projektą. Piešinys dekoratyvus bei detalus.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
  • Brėžinys „Šv. Kazimiero seminarija“

    Brėžinys „Šv. Kazimiero seminarija“, 1969 m.

    Vytautas Kazimieras Jonynas
    Detalus išplėstinis pastato piešinys ir statinio planas.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
  • Žygimanto Vazos (1587–1632) šilingas. 1623, Vilniaus vaivadija

    Žygimanto Vazos (1587–1632) šilingas. 1623, Vilniaus vaivadija, 1623 m.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) biloninė (t. y. žemos prabos sidabro) vienos trečiosios grašio vertės moneta – šilingas. AVERSAS: centre, po karūna karališkasis inicialas: „S“ (Sigismundus – Žygimantas), papuoštas Vazų giminės herbu (auksiniu kviečių pėdeliu), jo šonuose sutrumpinta data: „[16] 2–3“. Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „.SIG:[ismundus] III.D:[ei] G:[ratia] REX .PO: [loniæ] M:[agnus] D:[ux] L. [ituaniæ]. (Vertimas pažodžiui: Žygimantas III Dievo malone karalius Lenkijos, Didysis Kunigaikštis Lietuvos). REVERSAS: centre, po karūna Lietuvos ir Lenkijos herbai, jų apačioje Lietuvos dvaro paiždininkio (1618–1630) Kristupo Naruševičiaus giminės herbo figūra – dvi žuvys (karpiai). Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „* .SOLIDVS.M: [agni] D:[ucatus] LIT: [uaniæ]* “. (Vertimas pažodžiui: šilingas Didžiosios Kunigaikštystės Lietuvos).
    LDK biloniniai šilingai buvo kaldinti su pertraukomis 1580–1653 m. Stepono Batoro, Žygimanto Vazos, Jono Kazimiero. 1623 m. kaldintų šilingų masė buvo 0,66 g, sidabro praba 125.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Žygimanto Vazos (1587–1632) šilingas. 1623, Vilniaus vaivadija

    Žygimanto Vazos (1587–1632) šilingas. 1623, Vilniaus vaivadija, 1623 m.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) biloninė (t. y. žemos prabos sidabro) vienos trečiosios grašio vertės moneta – šilingas. AVERSAS: centre, po karūna karališkasis inicialas: „S“ (Sigismundus – Žygimantas), papuoštas Vazų giminės herbu (auksiniu kviečių pėdeliu), jo šonuose sutrumpinta data: „[16] 2–3“. Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „.SIG:[ismundus] III.D:[ei] G:[ratia] REX .PO: [loniæ] M:[agnus] D:[ux] L. [ituaniæ]. (Vertimas pažodžiui: Žygimantas III Dievo malone karalius Lenkijos, Didysis Kunigaikštis Lietuvos). REVERSAS: centre, po karūna Lietuvos ir Lenkijos herbai, jų apačioje Lietuvos dvaro paiždininkio (1618–1630) Kristupo Naruševičiaus giminės herbo figūra – dvi žuvys (karpiai). Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „* .SOLIDVS.M: [agni] D:[ucatus] LIT: [uaniæ]* “. (Vertimas pažodžiui: šilingas Didžiosios Kunigaikštystės Lietuvos).
    LDK biloniniai šilingai buvo kaldinti su pertraukomis 1580–1653 m. Stepono Batoro, Žygimanto Vazos, Jono Kazimiero. 1623 m. kaldintų šilingų masė buvo 0,66 g, sidabro praba 125.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Žygimanto Vazos (1587–1632) šilingas. 1623, Vilniaus vaivadija

    Žygimanto Vazos (1587–1632) šilingas. 1623, Vilniaus vaivadija, 1623 m.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) biloninė (t. y. žemos prabos sidabro) vienos trečiosios grašio vertės moneta – šilingas. AVERSAS: centre, po karūna karališkasis inicialas: „S“ (Sigismundus – Žygimantas), papuoštas Vazų giminės herbu (auksiniu kviečių pėdeliu), jo šonuose sutrumpinta data: „[16] 2–3“. Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „.SIG:[ismundus] III.D:[ei] G:[ratia] REX .PO: [loniæ] M:[agnus] D:[ux] L. [ituaniæ]. (Vertimas pažodžiui: Žygimantas III Dievo malone karalius Lenkijos, Didysis Kunigaikštis Lietuvos). REVERSAS: centre, po karūna Lietuvos ir Lenkijos herbai, jų apačioje Lietuvos dvaro paiždininkio (1618–1630) Kristupo Naruševičiaus giminės herbo figūra – dvi žuvys (karpiai). Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „* .SOLIDVS.M: [agni] D:[ucatus] LIT: [uaniæ]* “. (Vertimas pažodžiui: šilingas Didžiosios Kunigaikštystės Lietuvos).
    LDK biloniniai šilingai buvo kaldinti su pertraukomis 1580–1653 m. Stepono Batoro, Žygimanto Vazos, Jono Kazimiero. 1623 m. kaldintų šilingų masė buvo 0,66 g, sidabro praba 125.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Rodomi įrašai nuo 99145 iki 99156
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 9471