Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1649 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]:S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ˙49. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)49 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1649 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]:S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ˙49. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)49 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • MonetaKristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    MonetaKristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1649 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]:S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ˙49. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)49 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1649 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]:S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ˙49. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)49 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1649 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]:S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ˙49. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)49 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1649 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]:S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ˙49. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)49 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1649 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]:S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ˙49. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)49 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1649 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]:S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ˙49. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)49 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1649 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]:S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ˙49. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)49 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1649 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]:S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ˙49. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)49 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1650 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]:S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ˙5˙0˙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)50 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1650 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]:S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ˙50˙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)50 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Rodomi įrašai nuo 99181 iki 99192
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 9299