Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1652 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: o karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙LIVONIÆ∙5∙2∙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)52 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1652 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: o karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙LIVONIÆ∙5∙2∙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)52 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1652 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: o karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙LIVONIÆ∙5∙2∙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)52 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1652 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: o karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙LIVONIÆ∙5∙2∙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)52 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1652 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: o karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙LIVONIÆ∙5∙2∙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)52 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: o karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙LIVONIÆ∙5∙3∙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)53 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: o karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙LIVONIÆ∙5∙3∙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)53 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: o karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙LIVONIÆ∙5∙3∙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)53 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: o karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙LIVONIÆ∙5∙3∙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)53 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: o karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙LIVONIÆ∙5∙3∙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)53 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Žygimanto Augusto (1545–1572) Lietuvos pusgrašis

    Žygimanto Augusto (1545–1572) Lietuvos pusgrašis, 1553 m.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) biloninė (t. y. žemos prabos sidabro) moneta – pusgrašis. AVERSAS: centre LDK herbas Vytis, po juo data: „1553“. Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „MONETA * MAGNI * DVCAT[us] 9 [?] * LITVA[niæ]“. (Vertimas pažodžiui: moneta Didžiosios Kunigaikštystės Lietuvos). REVERSAS: centre Lenkijos herbas Erelis. Aplink, vaizdulio pakraščiu lotyniška legenda: „SIGIS[mundus] * AVG[gustus] * REX * PO[loniæ] * MAG[nus] * DVX * LI[tuaniæ] *“. (Vertimas pažodžiui: Žygimantas Augustas karalius Lenkijos Didysis Kunigaikštis Lietuvos).
    LDK biloniniai pusgrašiai buvo kaldinami su pertraukomis 1492–1566 m. Aleksandro, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto. Monetų masė buvo 1,25–1,35 g, sidabro praba 344–375.

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS CIVI[tatis] RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Rodomi įrašai nuo 99193 iki 99204
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 9312